Per egzaminų sesiją – nervinis išsekimas ir ligų protrūkis

Stresas ir egzaminai didžiajai daliai moksleivių ar studentų yra neatsiejami dalykai. Nesvarbu, kiek kartų būtų karojama, kad jaudinimasis gali tik pakenkti egzaminų rezultatams, įtampos suvaldymas jaunam žmogui – tikras iššūkis. Deja, daliai jaunuolių egzaminų sesija atneša ne išsvajotus įvertinimus, bet nervinį išsekimą ir ligų protrūkį.

Sveikatos specialistai pastebi, kad nors psichologinis raštingumas Lietuvoje kyla, mokymuisi susidoroti su stresu vis dar skiriama per mažai dėmesio.

 

Plona riba tarp paprasto jaudulio ir sutrikimo

Psichologas dr. Marius Daugelavičius pastebi, kad jausti tam tikrą nerimą ar stresą prieš svarbius gyvenimo įvykius yra normalu. Šiek tiek įtampos gali skatinti geriau susikaupti, motyvuoti. Tačiau jei jaunuoliui įtampa kliudo mokytis arba jaudulys vargina nuolat, svarbu laiku pradėti ieškoti pagalbos.

„Reikia mokėti atskirti, kada stresas pradeda trikdyti kasdienybę. Kalbant apie egzaminus, šių negatyvių emocijų kiekis priklauso nuo išsikeltos kartelės. Paradoksalu, bet jautriau išgyvena žmonės, kurie ir taip geriau mokosi. Tokie jaunuoliai neleidžia sau daryti klaidų, nori pasiekti maksimalius rezultatus, taip jaustis gali skatinti ir jaunuolį supanti aplinka. Žmogų veikia daugybė baimių – vertinimo, tikslų nepasiekimo, artimųjų nuvylimo, be to, pasidaro sunku suvaldyti nesibaigiantį kiekį informacijos“, – teigia psichologas.

Tokiu atveju, didelė klaida manyti, kad nuo nerimo reikia bėgti arba jį ignoruoti. Baimė ir stresas veikia ne tik žmogaus psichiką, bet ir visą kūną. Dėl pernelyg didelės ir nesuvaldomos įtampos prasideda nemiga, išsenka organizmas, pradeda trūkinėti informaciją saugantys neuronų tinklai, o vėliau gali prasidėti ir mitybos sutrikimai ar vidaus organų ligos. Visgi, padėti stresą suvaldyti gali ir tam tikri kasdieniai įpročiai.

 

Trūksta maistingųjų medžiagų

Daugiau kaip 34metų patirtį turintis „BENU vaistinės“ vaistininkas Gintaras Verbus teigia, kad po žiemos vis dar neatsigavęs organizmas dėl patiriamo streso tik dar labiau išsenka. Todėl miegui, bent minimaliam fiziniam aktyvumui šiuo laikotarpiu būtina rasti laiko įtemptoje dienotvarkėje, taip pat būtina skirti pakankamai dėmesio mitybai, kad organizmas gautų visų būtinų medžiagų, vitaminų ir mikroelementų.

„Nepaisant patarimų, dauguma moksleivių negauna pakankamai aktyvią smegenų veiklą užtikrinančių medžiagų. Nuolatinė įtampa ir noras daugiau išmoti daugumą jų verčia rinktis ne vitaminų ir naudingųjų rūgščių turinčius produktus, o nesveikus užkandžius. Net maistingų vaisių ir daržovių jaunimui ne visuomet pavyksta suvartoti pakankamai“, – pastebi G. Verbus.

Vaistininkas teigia, kad tokiu atveju maistingųjų medžiagų atsargas reikia papildyti. Intensyviai besimokantiems moksleiviams ir studentams paprastai labiausiai reikia vitamino E, kurio galima rasti riešutuose arba maisto papilduose. Nervų sistemai būtinas pakankamas magnio kiekis.

Smegenų veiklą gerina ginkmedžio preparatai, amino rūgštys, o atmintį – omega-3rūgštys, kurių galima gauti su žuvimi, lapinėmis daržovėmis ar moliūgų sėklomis. Taip pat nereikėtų pamiršti energijos suteikiančių gerųjų angliavandenių, tiesa, gaunamų ne iš saldumynų, bet iš avižų, pilno grūdo duonos, daržovių.

 

Gali ne tik raminti, bet ir apsunkinti gebėjimą susikaupti

Egzaminų laikotarpiu padaugėja ir į vaistines užsukančių bei vaikams pagalbos ieškančių tėvų. G. Verbus pastebi, kad dauguma jų kreipiasi ne įtempto periodo pradžioje, kai dar galima ieškoti efektyvesnių sprendimų, bet vakarą prieš egzaminą.

„Tėvai dažniausiai išreiškia pageidaujamą rezultatą, pavyzdžiui, nori priemonių, kurios padėtų jaunuoliui nurimti, užmigti. Tačiau be gydytojo skirto recepto galime pasiūlyti tik homeopatinių, žolinių preparatų, vitaminų, kurie pradeda veikti ne po vienos dienos vartojimo. Šiomis priemonės reikėtų pradėti rūpintis bent likus porai savaičių iki egzaminų“, – teigia G. Verbus.

Pasak BENU vaistininko, svarbiausia abiturientams neduoti spiritinių tinktūrų arba ne jiems skirtų receptinių raminančių vaistų. Tai tarsi meškos paslauga: jaunuolis gali pernelyg atsipalaiduoti, jo mąstymas, psichologinė būsena sutrikti, o jis pats egzamino metu užmigti. Tokie vaistai skiriami ne trumpalaikiam stresui malšinti, o rimtiems psichiniams sutrikimams gydyti.

 

Palaikyti įprastą gyvenimo būdą

Psichologas dr. Marius Daugelavičius priduria, kad šiuo gyvenimo periodu moksleiviams ir studentams svarbiausia neatsisakyti įprastinio gyvenimo: „Į psichologus besikreipiantys jaunuoliai neretai jau būna išsekę. Tiesą sakant, bet kokiu įtemptu gyvenimo laikotarpiu lengva patekti į užburtą ratą: stresas pažeidžia kasdienius įpročius, dėl to nustojama valgyti, miegoti, o išsekusiam organizmui tik dar sunkiau susidoroti su stresu. Jeigu žmogus jautresnis ir dar nustoja tausoti organizmą – tai tiesus kelias į nervinį išsekimą“, – įspėja psichologas.

Labai svarbu suvokti, kad mokymosi metu daromos pertraukėlės nėra tinginystės ženklas,jos būtinos, norint dirbti ir mokytis produktyviau. Pravartu išmokti kvėpavimo, atsipalaidavimo pratimų, nebijoti kalbėtis su patikimu artimuoju ar draugu, o, jeigu tai nepadeda, kreiptis ir į sveikatos priežiūros specialistus.

Grįžti |
Pasidalinti
Pasiūlymai kosmetikai nuo -30% Karštos kainos Prausikliams iki  -30% Produktams širdžiai ir kraujotakai -40% Saulės kosmetikai iki -30% Savaitgaliams be rūpesčių Pasiūlymai maisto papildams nuo -30% Pasiūlymai mamai ir mažyliui nuo -30%
Visi pasiūlymai
info@benu.lt