Namus atradę miško apsuptyje

04.10.2019 Komentarų nėra

Anksčiau gyvenę miesto šurmulio centre, dabar apsupti vienintelių kaimynų – stirnų. Fotografai Justė Žukauskaitė ir Kęstutis Liatukas, palikę miesto triukšmą, ramybę rado miškų apsuptoje vietoje tarp Vilniaus ir Kauno. Čia jie susikūrė jaukius namus… jūriniame konteineryje. O jaukumas atsirado įdėjus daug širdies ir rankų darbo, visą interjerą jie kūrė patys – nuo idėjos iki žalvarinių čiaupų vonioje.

2„Mums pasisekė – konteineryje jau buvo puikios medinės grindys, jas ir palikome originalias“, – patirtimi įsirengiant nestandartišką būstą dalijasi Justė ir Kęstutis, gamtoje atradę ne tik namus, bet ir verslo idėją. Greta jų jūrinio konteinerio gimsta projektas „DOYOU PLACE“, kviesiantis žmones palikti miesto architektūrą bei rūpesčius ir įkvėpti gaivaus miško oro. 

Juste, Kęstuti, kas paskatino gyvenimą Vilniaus mieste iškeisti į jūrinį konteinerį miške?

Verslo idėja.  Jau seniai mintys apie gyvenamosios aplinkos ir naujos ilgalaikės veiklos kūrimą mūsų neapleido. Viskas susidėliojo į vietas, kai radome sklypą ir jį įsimylėjome –  tai buvo tarsi ženklas, kad jau laikas pokyčiams.

Kaip pasikeitė Jūsų gyvenimo ritmas, savijauta, pakeitus gyvenamąją vietą?

Esame fotografai – dirbame sau, tad pats gyvenimo ritmas daug nepakito, bet labai pasikeitė aplinka. Anksčiau gyvenome pačiame Vilniaus centre, kur daug miesto triukšmo, veiksmo ir žmonių, o dabar mėgaujamės gamtos teikiamais malonumais  – grynu oru, tyla, maudynėmis ežere, pasivaikščiojimais miške. Ir anksčiau laisvalaikį mieliau leisdavome vaikščiodami su šunimi Vingio parke, o ne baruose, tad neatsitiktinai ir miškas tapo mūsų namais. Dabartinis gyvenimas įtemptas ir greitas, todėl galimybė ilsėtis gamtoje kiekvieną laisvą minutę yra didžiulis privalumas.

Namus susikūrėte nestandartinius – jūriniame konteineryje. Kodėl?

Norėjosi ko nors nestandartinio ir nedidelio, nes nežinojome, kaip keisis norai ir planai po kelerių metų. Pačią konteinerinio namo mintį jau seniai buvome matę internete ir keliaudami po užsienį, tad tereikėjo jį priderinti savo poreikiams ir Lietuvos klimatui. O čia ir prasidėjo nuotykiai (šypsosi).

3Labai smalsu išgirsti, kokių nuotykių įsikurdami patyrėte.

Pats jūrinio konteinerio metalas ne itin tinkama medžiaga drėgnam ir šaltam Lietuvos klimatui. Kad jūriniame konteineryje būtų galima gyventi, reikia jį paversti karkasiniu namuku, nes turi būti tinkamai ir kruopščiai apšildytas. Tuos, kurie mano, kad tai greičiausias ir ekonomiškiausias mažo namuko variantas, turime nuvilti, nes tokį namuką statytis verta tik tuomet, jeigu tai darote dėl idėjos ir norimo stiliaus.

Šiuolaikinis miestietis Jūsų tikrai paklaustų, ar netrūksta patogumų taip gyvenant?

Iš tikrųjų mes turime visus patogumus, sakyčiau, netgi turime jų daugiau, nei gyvendami mieste, dideliame bute su vaizdu į senamiestį. Manau, minimalistinis gyvenimo būdas vis labiau populiarėja, ir ne veltui, nes daug maloniau, kai tave supa erdvė, o ne daiktai. O kai aplink tiek gamtos, tai ploto po stogu tiek ir tereikia (šypsosi).

Kiek kainuoja išlaikyti tokį būstą per mėnesį?

Panašiai, kiek išlaikyti mažą būstą mieste – sąskaitas gauname už elektrą ir šiukšlių išvežimą. Už vandenį nemokame, bet reikėjo įsirengti nuosavą gręžinį, o jis reikalauja nuolatinės priežiūros. Na, ir žiemą sąskaitos nepadidėja, nes, šąlant orams, pasikuriame krosnelę. Pagrindinis skirtumas, kurį galėtume išskirti, kad pats turi investuoti, daryti, tvarkytis aplinką, o mieste susimoki ir gauni visą paruoštą paslaugų komplektą.

Tokioje nedidelėje erdvėje susikūrėte jaukų ir stilingą interjerą, kur viskas, rodos, tobulai rado savo vietą. Iš kur sėmėtės įkvėpimo, idėjų?

Manau, kaip ir dauguma mėgstame semtis idėjų internete, filmuose, laidose apie architektūrą, lankydamiesi užsienio šalyse. Pasaulyje tiek daug įdomybių sukurta, tereikia pritaikyti ir sudėlioti viską pagal savo poreikius. Mus labiausiai žavi DIY (pasidaryk pats) principu sukurti interjerai, todėl tiek pats namelis, tiek beveik visi baldai ir detalės yra mūsų gamybos. Virtuvės baldai, lentynos, lova, spintelės – viskas Kęsto rankų darbo, net vonioje čiaupus pats iš žalvario konstravo, o aš iš senos naudotos metalinės spintelės pasidariau drabužių spintą, aišku, tik vėliau supratau, kad ji mažoka (šypsosi).

Kiek laiko užtruko visiškai įsirengti namelį? Su kokiais iššūkiais susidūrėte? 4

Buitiškai sakant, „buvo reikalų“. Pirma užduotis buvo rasti tvarkingą jūrinį konteinerį. Čia mums pasisekė, nes mūsiškiame jau buvo puikios medinės grindys, jas, beje, ir palikome originalias. Toliau turėjome konteinerį atsivežti, o jam pastatyti prireikė ir krano. Pačius konteinerio griaučius Kęstas pastatė per kelis mėnesius, mat netikėtai pavyko išnuomoti butą Vilniuje, tad ir išsikraustyti teko labai greitai – pačiame žiemos viduryje (esant –20 oC), o namelyje tuo metu buvo tik krosnelė, tualetas ir čiužinys. Čia prasidėjo ilgas ir nesibaigiantis žaidimas su interjeru, nes, kai nori nestandartinių sprendimų ir gamini pats, užtrunki, be to, būna, persigalvoji ir darai iš naujo.

Kuo Jums asmeniškai ypatingas šis būstas ir jo interjeras?

Šis būstas yra mūsų rankų darbo kūrinys ir sukurtas turint idėją gyventi taip, kaip mums atrodo įdomu ir gera.

Daugeliui gali pasirodyti, kad tai labai pigus variantas turėti savo būstą. Kaip yra iš tiesų?

Turbūt pigiausias būdas yra statytis visai standartinį mažą namuką arba gyventi statybiniame jau apšildytame konteineryje. Beje, reikia turėti omeny, kad, jei sklype nėra elektros, vandens, tai vien šiems patogumams įrengti teks išleisti nemažai.

5Esate fotografai, kaip atrodo Jūsų įprastinė diena? Ar dažnai darbo reikalais būnate Vilniuje? 

Įprastinė diena – nuotraukų retušavimas prie kompiuterio. Tam tikromis dienomis vykstame fotografuoti į kokį nors miestą Lietuvoje, o kartais ir į užsienį. Susitinkame su klientais. Kai persikėlėme gyventi už miesto, vis dažniau šiltuoju metų laiku jie nori susitikti būtent pas mus, o ne mieste (šypsosi). Dar turime statybinių reikalų, nes kuriame poilsio erdvę, kurioje bus keli namukai ir pirtis, tai kelis kartus per savaitę aplankome miestą ne tik fotografijos, bet ir projekto reikalais.

Na, ir maisto išmokome apsipirkti savaitei, kai kuriuos produktus perkame iš vietinių ūkininkų. Tiesiog stengiamės dėliotis darbus taip, kad nereikėtų dažnai važinėti, nors nuvažiuoti ne problema – 40–50 minučių, ir esi mieste. Kiti tiek iš darbo per kamščius važiuoja. Beje, gyvenant gamtoje ir vėl pakliuvus į miesto šurmulį, norisi kuo greičiau lėkti atgal į miškus.

Kuriate savo sveikatingumo ir rekreacijos centrą, kokia „DOYOU PLACE“ projekto idėja?6

Įsigydami sklypą, turėjome viziją sukurti modernią, bet kartu ir jaukią švenčių vietą gamtoje. Planai pasikeitė, pagyvenus čia kelerius metus. Supratome, kad labiau norime kviesti žmones ilsėtis, palikti miestą, o ne atsivežti jį į gamtą. Mus supa miškas, kalvos, ežeras, nėra kaimynų, jei neskaitysime stirnų, kurias galima sutikti vaikštant miške. Čia puikios sąlygos kviesti žmones iš tiesų pabūti gamtoje, pailsėti ir akimirkai sustoti. O taip ir patys neprarasime ramybės jau pamėgtame miške.

Ar jau yra numatyta data, kada ši erdvė priims pirmuosius poilsiautojus? 

Labai tikimės, kad šią vasarą atversime bent vieno ar kelių namelių duris, o šiek tiek vėliau jau galėsime kūrenti ir pirtį. Dar turime nemažai nuveikti, mat ir trikampius namelius darome kaip sau – nestandartiškai, todėl daug tenka daryti patiems, nes ne visi sutinka įgyvendinti kartais kiek keistokas mūsų idėjas. Ir mūsų pirtis bus ne tokia, kokią esam įpratę matyti kaimo turizmo sodybose – iš dalies įkasta kalne ir su didžiuliu langu į ežerą. Negalime savęs stabdyti, vis prisigalvojame ko nors netradiciško (šypsosi). Tikimės, kad „DOYOU PLACE“ lankytojai bus žmonės, kurie ne tik mėgsta gamtą, bet ir vertina kūrybišką, savitą požiūrį į gyvenimą.

Straipsnis publikuotas 2019 metų pavasario-vasaros „Laikas sau“ numeryje.

Atgal |
Pasidalink

Užduok klausimą

Palik savo komentarą