Kad nebūtum pažadukas: psichologas pataria, kaip Naujametinius pažadus paversti pasiektais tikslais

27.12.2018 Komentarų nėra

Naujieji metai – tai ta riba, nuo kurios norisi imti ir kažką pakeisti. Dar prieš mušant vidurnaktį ir prapliumpant fejerverkų lietui, kiekvienas, jei ne garsiai, tai nors mintyse pagalvoja apie tai, ką artėjančiais metais darys kitaip. Skaitys daugiau knygų, pradės sportuoti, sveikiau maitinsis, daugiau laiko skirs poilsiui… sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti. Tačiau kodėl ne visiems tikslams ir pažadams verta išsipildyti? Apie tai kalbėjomės su psichologu Mariumi Daugelavičiumi.

Kam tie pažadai reikalingi?

Naujieji metai dažnai paskatina pagalvoti apie tą įprastą besisukančią rutiną, kurioje žmogus buvo iki šiol. Tarsi koks atskaitos taškas, naujas metų pirmadienis, ši metų pradžia skatina kelti egzistencinius klausimus ir bandyti augti kaip žmogui.

„Patys naujametiniai pažadai dažniausiai yra masinės kultūros dalis. Visiems reikalinga kažkokia nauja pradžia, nuo kurios būtų galima pradėti judėti pirmyn“, – sako psichologas, tad sausio 1-oji čia idealiai tinka.

Metų pradžioje išsikelti tikslai ir suformuoti pažadai sau padeda žmogui augti, kelia jo motyvaciją. Tačiau, praėjus kuriam laikui, ta vidinė motyvacija nuslopsta, o visi tikslai ir pažadai prasmenga įprastoje darbų, vaikų, mokslų ir namų ruošos rutinoje. Kodėl taip yra?

„Didžiausia visuomenės daroma klaida – realybės nesiekiantys tikslai ir klaidingas jų formavimas“, – sako psichologas M. Daugelavičius. Net ir planuodami naujametinius tikslus, žmonės juda kartu su mase, į savo tikslus įdėdami pernelyg mažai savasties. „Visi svajoja, kad artėjančiais metais uždirbs daugiau, pradės sportuoti ir sveikai maitintis, tačiau niekas negalvoja, kaip tai darys. Nėra plano, nėra laiko terminų, nėra konkretumo“. Tokie pažadai lieka svajonių lygmenyje, stagnacijoje, kuri neleidžia judėti pirmyn. Tai ką daryti, kad viskas būtų kitaip?

Garsiai išsakyti tikslai lengviau pasiekiami

Psichologas pastebi ir tai, kad daugelis naujametinius pažadus dažnai galvoja tylomis, sau. Su savimi galima rasti daugiau kompromisų, apeiti taisykles, nereikia pačiam sau teisintis dėl neįvykdytų pažadų. „Laikytis žodžio prieš save yra gerokai sudėtingiau nei atrodo“, – sako psichologas ir tai dar viena reikšminga klaida, dėl kurios pažadai lieka pažadais, o ne išpildytais tikslais, kuriuos būtų galima išbraukti iš sąrašo didžiuojantis savimi.

Psichologas pataria naujametinius pažadus pabandyti įgarsinti. Nesistengti sudaryti kuo ilgesnio jų sąrašo, nekonkuruoti, lyginant pažadų svarbos, tiesiog pabandyti juos kažkam pasakyti garsiai. Kai apie žmogaus naujametinius tikslus žino daugiau nei jis pats, už juos pradeda jausti daugiau atsakomybės, jie įpareigoja, atsiranda didesnė stimuliacija juos pildyti, nesislepiant už įprastų kasdienybės darbų, rutinos ir pasiteisinimų sau. Tai papildoma motyvacija iš šono, kartais vis primenanti, kad praėjus pusei sausio dar nebuvote sporto klube, o šaldytuve vis dar nėra nei vienos daržovės ir vakarienei vėl užsisakėte picą.

 

Visą straipsnį skaitykite naujausiame „laikas sau“ žiemos numeryje.

 

Atgal |
Pasidalink

Užduok klausimą

Palik savo komentarą