Kas žmogų gena į jūrų gelmes?

04.09.2019 Komentarų nėra

Žmogaus smalsumas beribis. Koja paliesti Mėnulio paviršių, ištyrinėti giliausius urvus, įveikti aukščiausias įkalnes, atrasti tamsiausias vandenynų gelmes – smalsumo vedamas žmogus pasiryžęs įveikti visas kliūtis, kad pasisemtų unikalių potyrių. Nardymas – vienas jų. Ir nors daugelis į vandens gelmes neria pramoginiais tikslais, kai kuriuos povandeninis pasaulis taip įtraukia, kad nardymas tampa gyvenimo būdu ir net darbu. Taip nutiko ir mūsų pašnekovui, kuris dalinasi savo patirtimi ir pasakoja apie psichologinę nardymo naudą, unikalius vaizdus ir veiklų gelmėse įvairovę.

Nardymas – ne tik spalvotos žuvytės ir žydras vanduo

Kai kalba pakrypsta apie nardymą, daugelis pradeda įsivaizduoti skaidrų, saulės kiaurai persmelktą vandenį, ryškiaspalvius koralus bei egzotiškas žuvis. Todėl dažnai klystame manydami, jog Lietuvoje ši veikla neegzistuoja arba yra nuobodi. Mūsų šalyje ne tik vykdomi pažintiniai nėrimai, tačiau organizuojami ir įvairūs mokymai, treniruotės, netgi fotografijų parodos po vandeniu.

„Užsiimti nardymu šiltuose kraštuose yra daug lengviau, nes ten nereikia tokios sudėtingos įrangos, storų ir šiltų nardymo kostiumų, taip pat infrastruktūra ten labiau išplėtota. Esame įpratę socialiniuose tinkluose matyti daug nuotraukų ir filmuotos medžiagos iš panėrimų užsienio šalyse. Tačiau nereikia manyti, kad Lietuvoje po vandeniu nieko įdomaus neatrasite. Nardydami Lietuvoje, galite pasigrožėti valstybės saugomais objektais, istoriniu palikimu, gyvąja gamta – lydekomis, ešeriais, plaukiojančiais linais, o kai kada net unguriais“, – kodėl nardyti įdomu ir Lietuvoje pasakoja A. Albrikas.

juru gelmes 1Pačiam Andriui labiausiai prie širdies – nėrimas į Baltijos jūros gelmes, kuriose, pasislėpęs nuo visų akių, glūdi istorinis palikimas. Anot jo, viena iš įspūdingiausių patirčių yra tyrinėti nuskendusius laivus, kadangi apie juos dar mažai žinoma, kai kurie net neatrasti. Vienas gražiausių – Pirmojo Pasaulinio karo metu nuskendęs šarvuotadenis kreiseris „Karl Friedrich“. Kad jį apžiūrėtų, narams tenka leistis net į 80 metrų gylį, kur matomumas yra labai mažas. A. Albrikas – vienintelis lietuvis, panėręs ir iš arti apžiūrėjęs šį laivą.

Nardymas – ne vien adrenalino lygį kraujyje pakeliantis hobis. A. Albrikas kartu su kitais „Nardymo Akademijos“ nariais skuba į pagalbą priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms, kai reikia surasti nuskendusius objektus, kartu su gamtosaugininkais gaudo brakonierius, dalyvauja sudėtinguose nėrimuose žiemą ir bendradarbiauja su Klaipėdos universitetu nuskendusių laivų paieškose. Mes nardymą įsivaizduojame kaip vasaros pramogą, tačiau narams profesionalams veiklos po vandeniu netrūksta visais metų laikais.

Įkvėpimas iš vaikystės

Gelmių trauką A. Albrikas jautė nuo vaikystės. Prisimena vis bandydavęs po vandeniu susikurto oro kišenę, kad galėtų ilgiau tyrinėti povandeninį pasaulį. Kaip ir daugelis kitų vaikų, bandydavo susikonstruoti kuo ilgesnį kvėpavimo vamzdelį, kad galėtų pamatyti ir kas slypi gelmėse. Didžiausia motyvacija nardyti užgimė vaikystėje žiūrint Žako Ivo Kusto povandenines odisėjas. „Tą povandeninį pasaulį stebėdavom kaip kokį skrydį į kosmosą televizoriaus ekranuose“, – prisimena pašnekovas. Pirmieji yriai po vandeniu buvo savarankiški, vėliau – jau su profesionalų pagalba.

„Idėja steigti „Nardymo Akademiją“ kilo tada, kai aš praradau darbą. Tai buvo krizės metas, todėl teko grįžti į savo gimtuosius Kuršėnus, paklausti savęs: „Ką aš labiausiai noriu ir geriausiai moku daryti? Kas tiktų ir patiktų?“ Tai, be abejonės, buvo nardymas ir visa veikla, kuria aš užsiiminėjau ir anksčiau. Tokių apmąstymų rezultatas – profesionalo karjera. Net nepastebėjau kaip tapau nardymo instruktoriumi, savo veiklos entuziastu“, – prisiminimais dalijasi nardymo profesionalas.

Anot jo, tuo metu trūko pinigų maistui, pragyvenimui ir kitoms pirmo būtinumo prekėms, o ką jau kalbėti apie hobius ir pramogas. Todėl vieną iš savo pramogų – nardymą – jis pavertė darbu, kuris sėkmingai lydi iki pat šios dienos.

Po vandeniu – kaip kosmosejuru gelmes 5

„Žmones nardyti patraukia pats jausmas po vandeniu – tu jautiesi kaip kosmose, esi tarsi besvorėje erdvėje, gali sukinėtis ir judėti 360 laipsnių kampu, skrajoti kaip paukštis. Tas laisvės pojūtis yra labai malonus“, – pojūčiais panėrus dalijasi A. Albrikas.

Ne paslaptis, kad žmogų kamuojančios sveikatos problemos dažniausiai būna susijusios su įtampa, stresu, gyvenimiškomis problemomis. Todėl ilgametis nardytojas šią veiklą įvardija kaip pagrindinį psichologinių problemų sprendimą. Anot jot, žmonės tarsi persikrauna ir įsijungia iš naujo, atsipalaiduoja, patiria visai kitus, dar nepatirtus pojūčius, po to vėl nori sugrįžti atgal – po vandeniu. Pasak A. Albriko, pradėjus nardyti, gali sumažėti poreikis eiti į vakarėlius ar net vartoti alkoholį.

„Vis stengiamės suprasti, kokia auditorija pas mus lankosi. Vienais metais turėjome daug parašiutininkų studentų. Kitais metais buvo labai didelis kiekis karių, kurie mokėsi nardyti. Taip pat dažnai ateina IT specialistai. Dažniausiai nardymą išbandyti linkę žmonės, perkopę 30 m. Tačiau pažįstame ir nardyti mėgstančių žmonių, kuriems yra virš 65 metų“, – pastebėjimais dalinasi A. Albrikas.

Tačiau, entuziastas pabrėžia, saugumas yra svarbiausia. Jis nerekomenduoja nardyti vienam, net ir turint tam tikrą žinių bagažą. Nardyti dviese ar su komanda geriau, nes žinojimas, jog po vandeniu esi ne vienas ir bet kada tau kitas išties pagalbos ranką, suteikia pasitikėjimo. Be to, būdamas gelmėse, žmogus nori kažką parodyti, pasidalinti akimirka su kolega, po nėrimo pasidalinti su juo įspūdžiais.

„Nardymas, pagal statistiką, yra viena saugiausių sporto šakų. Galbūt taip yra dėl tos priežasties, kad žmonės sąmoningai tam ruošiasi, žino saugumo reikalavimus ir visą nardymo seką“, – sako „Nardymo Akademijos“ įkūrėjas.

juru gelmes 4Sulaukė dėmesio iš užsienio žiniasklaidos

Galime pasididžiuoti, jog lietuviai pirmieji pasaulyje eksponavo meno kūrinius po vandeniu. Stengdamiesi prisidėti prie meninės raiškos po vandeniu, jie sukūrė projektą „Aqualangas“, kurio metu žmonėms buvo bandyta parodyti, jog Lietuvos grožis, perteikiamas nuotraukose, gali būti lengvai pasiekiamas – užtenka tik kaukės ir vamzdelio su plaukmenimis. Šis projektas leido į Lietuvos grožį pažvelgti neįprastu kampu – vandens gelmėse.

„Galime drąsiai teigti, jog pirmieji pasaulyje esame sukūrę povandeninę meno galeriją „Aqualangas“, kur kartu su fotografu Sauliumi Kirvela eksponavome nuotraukas – tiek mano, tiek jo. Įgyvendinę šį projektą, sulaukėme dėmesio iš Didžiosios Britanijos, taip pat iš Prancūzijos žiniasklaidos, kitų garsių žurnalistų“, – sako vienas projekto autorių.

Kaip sako patys projekto sumanytojai, be kolegų pagalbos jis tikrai nebūtų įgyvendintas. O nardymo entuziastų Lietuvoje yra nemažai, nors kai kurie šią veiklą pristabdo žiemos sezono metu. Yra tokių, kurie nardo tik kelionių metu. Tačiau nuolat atsiranda naujų entuziastų, kurie nusprendžia eiti profesionalaus nardytojo keliu. Pats A. Albrikas išskiria apie 20-30 lojaliausių narų, kuriuos butų galima mobilizuoti ir pakviesti bet kuriuo metų laiku.

Akistata su rykliu

Nors nardymas traktuojamas, kaip viena saugiausių sporto šakų, ir čia slypi įvairių pavojų. Vienas jų – netikėti susidūrimai su pavojingais povandeninio pasaulio gyventojais. Ne paslaptis, jog gyvūnai kaip ir žmonės yra smalsūs individai. Kartais jie puola bijodami, kartais tenori draugiškai susipažinti, o kartais jiems pasidaro  įdomu, ar tu jų bijai.

„Nardant Raudonojoje jūroje teko akis į akį susidurti su ilgapeliakiu pilkuoju rykliu. Tai yra gana smalsus gyvūnas, dažnai linkęs priplaukti prie narų per ištiestos rankos atstumą. Tik paskutinę akimirką jis nusisuka, taip galbūt siekdamas tave patikrinti, ar tu jo bijai. Ryklys, kurio dėmesį tuo metu atkreipė mūsų narų grupė, tikriausiai suprato mūsų judesius kaip „žaidimą“, todėl grybštelėjo man į plaukmenį. Kadangi mes buvome netoli laivo, tai visi draugai, siekdami išvengti susidūrimo su rykliu, sušoko į laivą kaip ruoniai ant scenos. (juokiasi) Buvo tokia akimirka: čia kolegos yra, čia jų jau nebėra. Po šio įvykio visi labai ilgai juokėmės“, – neeiline, tačiau gerai pasibaigusia istorija dalinasi A. Albrikas.

Neįtikėtinai paslaptingos ir kupinos pavojų vandens gelmės traukia smalsumo vedamą žmogų dėl unikalių pojūčių ir neregėtų vaizdų. Visiškas atsipalaidavimas, galimybė pasijausti kaip kosmose, ypatingas gyvūnijos pasaulis ir dar niekam neatrastos bei neištirtos erdvės kiekvieną kartą nardytojui yra tarsi nauja, nepakartojama istorija.

Straipsnis publikuotas 2019 metų pavasario-vasaros „Laikas sau“ numeryje.

Atgal |
Pasidalink

Užduok klausimą

Palik savo komentarą