NEDELSK!

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje ir pasaulyje. Kasmet vidutiniškai diagnozuojama per 1500 naujų krūties vėžio atvejų, tai yra šią diagnozę kasdien išgirsta vidutiniškai 4 moterys. Nors krūties vėžys išsivystyti gali ir jauname amžiuje, dažniausiai serga moterys, sulaukusios 50-70 m.

KAS YRA KRŪTIES VĖŽYS?

Krūties vėžys išsivysto, kai normalios krūties ląstelės išsigimsta ir pradeda nevaldomai daugintis, o jų perteklius kaupiasi į darinį ar sluoksnį, vadinamą augliu, arba naviku. Auglys gali būti piktybinis (vėžinis) arba nepiktybinis. Vėžinis auglys gali išplisti į kitas kūno vietas ir audinius. Nepiktybinis auglys neplinta.

Rizika susirgti krūties vėžiu yra susijusi su moteriško hormono – estrogeno kiekiu. Todėl su didesne rizika susirgti susiduria moterys, kurioms anksčiau prasidėjo menstruacijos, jos vėliau baigėsi, kurios mažiau gimdė ir trumpiau maitino krūtimi. Su didesne vėžio rizika susiduria ir vaikystėje spinduline terapija gydytos moterys bei moterys, kurių artimos giminaitės sirgo krūties vėžiu, ypač tos, kurioms nustatytos su didesne krūties vėžio rizika susijusių genų – BRCA1 ir BRCA2 – mutacijos.

Yra ir faktorių, mažinančių riziką susirgti krūties vėžiu.

 

ANKSTYVOJI KRŪTIES VĖŽIO DIAGNOSTIKA

Dažniausiai diagnozuojamas II stadijos krūties vėžys, kiek rečiau – I stadijos. Kuo anksčiau diagnozuojamas šis vėžinis susirgimas, tuo mažiau agresyvus gydymas reikalingas ir tuo didesnės galimybės pasveikti. Skaičiuojama, kad pasveiksta per 90 proc. moterų, kurioms buvo diagnozuotas ankstyvosios stadijos krūties vėžys. Būtent todėl labai svarbu profilaktiškai tikrintis dėl krūties vėžio.

50 metų sulaukusios moterys Lietuvoje kviečiamos kas dvejus metus nemokamai pasitikrinti krūtis pagal krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, veikiančią nuo 2005 m. Tereikia gauti šeimos gydytojo siuntimą ir užsirašyti į artimiausią mamogramą atlikti galinčią gydymo įstaigą. Vien Nacionalinis vėžio institutas kasmet atlieka apie 9 000 profilaktinių mamogramų pagal šią programą.

Atlikus mamogramą ir radus pakitimų, moteris gali būti kviečiama papildomiems tyrimams, tačiau tai nereiškia, kad nustatyta liga – kai kuriuos pakitimus tereikia dar kartą patikrinti.

Programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti krūties vėžį ar net ikivėžinius – nulinės stadijos – susirgimus, kol moteris dar nieko nejaučia ir nečiuopia. Programa siekiama mažinti mirtingumą nuo krūties vėžio.

 

KRŪTŲ SAVITYRA

Nors su didžiausia rizika susirgti krūties vėžiu susiduria 50-70 m. moterys, specialistai jau nuo 20 m. rekomenduoja kartą per mėnesį atlikti krūtų savityrą. Tai daryti reikėtų po menstruacijų.

Svarbu neignoruoti krūties vėžio simptomų. Užčiuopus sustandėjimą, darinį krūtyje, mazgelį pažastyje, pastebėjus kraujingų ar gausių išskyrų iš spenelio ar atsiradus negyjančiai žaizdelei ant spenelio, reikėtų pasikonsultuoti su specialistu.

Svarbu atpažinti ir labai agresyvios – uždegiminės, arba mastitinės, krūties vėžio formos simptomus. Esant šiai formai, krūtis parausta (nors moteris nėra ką tik gimdžiusi ar maitinusi krūtimi), krūties paraudimo nelydi temperatūra, leukocitozė ar aukštas CRB (kraujo uždegimo rodiklis), o antibiotikai nepadeda – tuomet būtina pasikonsultuoti su specialistu.

Sulaukus 30-ies metų, rekomenduojama kasmet apsilankyti pas specialistą ir pasitikrinti krūtis. Nesant padidėjusios krūties vėžio rizikos, dažniausiai užtenka krūtų ultragarsinio  tyrimo - echoskopijos. Jei šeimoje buvo sirgusiųjų krūties vėžiu, tikrintis reikėtų pradėti 10 metų anksčiau nei susirgo jauniausias sirgęs krūties vėžiu giminaitis.

 

KRŪTIES VĖŽIO GYDYMAS

Pastebėjus krūties vėžio požymių, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar ginekologą, kuris nukreips pas specialistą. Moteris apžiūrima, surenkama anamnezė ir paskiriami tyrimai, dažniausiai tai būna mamografija ir echoskopija. Jei aptinkami krūtyse dariniai įtartini, gali būti reikalinga biopsija. Diagnozavus ligą, ištyrus pacientę, sudaromas gydymo planas.

Krūties vėžio gydymas yra kompleksinis, susidedantis iš chirurginio gydymo, radioterapijos ir chemoterapijos. Kiekvienai pacientei parenkamas optimalus gydymas, kiekvienas atvejis individualiai aptariamas multidisciplininėje komisijoje, sudarytoje iš chirurgų, chemoterapeutų, radioterapeutų, radiologų, patologų ir genetikų. Gydymas aptariamas, gydymo planas sudaromas dalyvaujant pačiai pacientei. Pacientė komisijos metu gali užduoti jai svarbius klausimus, susijusius su krūties vėžio gydymu.

Chirurgija ir radioterapija atsako už vietinę, lokalią ligos kontrolę. Jei nustatomas ankstyvos stadijos vėžys ir jis nėra labai agresyvus, gydymą paprastai siūloma pradėti nuo operacijos. Ankstyvoje stadijoje gali būti atliekama krūtį tausojanti operacija, kai pašalinamas auglys su nedaug aplinkiniu audiniu. Po tokios operacijos turi būti taikomas spindulinis gydymas – radioterapija. Radioterapija naudinga ir kai nustatomas pažengęs pažasties limfmazgių pažeidimas, metastazės, pažastyje.

Chemoterapija– tai sisteminis krūties vėžio gydymas, kuris taikomas, gydant pažengusį ar agresyvų krūties vėžį. Gydymą rekomenduojama pradėti nuo chemoterapijos, kai liga labai agresyvi, išplitusi į limfmazgius, arba moteris nori išsaugoti krūtį, bet auglys per didelis.

Taikant chemoterapiją, krūties vėžys gydomas citotoksinio poveikio vaistais, t.y. vaistais, kurie slopina esminę vėžio ląstelių savybę – greitą ir nekontroliuojamą dalijimąsi. Praradusios dauginimosi galimybę, vėžio ląstelės žūva ir navikas nebeauga, nyksta. Tad chemoterapija neleidžia ligai plisti, metastazuoti.

Jei diagnozuojama IV krūties vėžio stadija, paprastai skiriama chemoterapija. Chirurgija, gydant IV stadijos vėžį, reikalinga, tik jei auglys išopėjęs ir dėl to yra ribotos galimybės taikyti chemoterapiją.

Chemoterapija – gana agresyvus gydymo būdas, lydimas įvairių šalutinių poveikių, kaip:

• Sumažėjęs kraujo kūnelių skaičius

 Nuovargis

 Infekcijos

• Kraujavimai

• Pykinimas ir vėmimas

• Apetito sumažėjimas

 Skausmas

 Nuotaikos pokyčiai

 Viduriavimas

• Vidurių užkietėjimas

• Plaukų slinkimas

 Nevaisingumas

 Į gripą panašūs simptomai

• Odos ir nagų pokyčiai

 Burnos ir gerklės opos

Tačiau tik šis gydymo būdas apsaugo nuo ligos plitimo – metastazavimo.

Apie chemoterapiją ir jos šalutinius poveikius kalbama labai daug. Labiausiai moteris baugina plaukų netekimas po chemoterapijos. Tačiau medicina žengia į priekį ir dabar jau siūloma  galimybė plaukus išsaugoti – gali būti naudojami šaldantys šalmai, kuriuos uždėjus ant galvos, kol lašinami chemoterapijos vaistai, plauko svogūnėlis šalčio poveikiu apsaugomas nuo chemoterapijos poveikio. Todėl plaukai nenuslenka. Tokie šalmai naudojami NVI.

Kalbant apie tokius chemoterapijos padarinius kaip pykinimas ir vėmimas, jie pasitaiko toli gražu ne visoms besigydančioms moterims. Specialistai rekomenduoja iš anksto nenusiteikti, kad turi pykinti, o pykinimui išvengti gali būti skiriami specialūs vaistai.

Svarbu žinoti, kad chemoterapijos srityje vyksta didelis progresas – išrandami nauji vaistai, taikomi nauji jų deriniai, nuolat atliekami tyrimai, ieškant gydymo būdų, prailginančių kokybišką pacienčių gyvenimą, taip pat taikomi įvairūs šalutinius poveikius švelninantys metodai.

Taikinių terapija– naujas gydymo būdas, chemotetapijos atmaina, kai pacientei parenkamas vaistas pagal tai, kam jautrus jos auglys. Tobulėjant imunohistocheminiams tyrimams, nustatoma vis daugiau įvairių krūties vėžio formų, jautrių skirtingiems vaistams, todėl vienoms pacientėms tinkami vienokie vaistai, kitoms – kitokie. Pagal individualią receptorių raišką parenkamas būtent tai pacientei ir augliui tinkamas, veiksmingas   medikamentas. Pavyzdžiui, jei yra teigiamas HER2 receptorius, pacientei skiriama biologinė terapija – ir ji bus veiksminga. Jei šio receptoriaus raiškos nėra, tokiai pacientei šis gydymas būtų visiškai nenaudingas.

Taikinių terapija yra perspektyvus gydymo metodas, nes naudojami vaistai, kuriami veikti specifinius procesus, vykstančius vėžinėse ląstelėse, o ne procesus, būdingus visoms ląstelėms. Todėl šių vaistų toksiškumas organizmui mažesnis, jų šalutiniai poveikiai mažiau juntami. Kol kas dabar sukurtų vaistų poveikis dar nėra pakankamas visiškai blokuoti taikinį ir sunaikinti vėžio ląstelę, todėl daugeliu atvejų pacientai gydomi, panaudojant taikinių terapiją drauge su tradicine chemoterapija.

 

REABILITACIJA

Nuo krūties vėžio besigydančioms pacientėms nuo pirmųjų gydymo dienų taikoma ir reabilitacija. Ji pradedama pirmomis dienomis po operacijos, dar ligoninėje – daromos operuotos pusės rankos mankštos, rankos ir šono masažai. Su pacientėmis dirba ne tik reabilitologai ir kineziterapeutai, bet ir psichologai, vyksta relaksacijos užsiėmimai, paskaitos, kūrybos valandos.

Reabilitacija itin svarbi tam, kad moteris galėtų kelti ir valdyti ranką, taip pat reikalinga kaip profilaktinė priemonė dėl galimo rankos tinimo ateityje. Per reabilitacijos užsiėmimus pasakojama, ko moteris turėtų vengti, kokią veiklą riboti. Iš ligoninės namo grįžusioms pacientėms yra prieinama ambulatorinė reabilitacija, kuri ypač svarbi moterims, kurioms  pašalinti limfmazgiai.

Kai baigiamas kompleksinis gydymas – po operacijos, chemoterapijos ir radioterapijos – moteriai gali būti skiriama reabilitacija sanatorijoje.

Reabilitacija yra svarbus etapas, nes moteris turi žinoti, kaip saugoti ranką, kad ji ateityje netintų, taip pat po operacijos labai svarbu gerai išmankštinti išoperuotos pusės ranką – judesiai turi būti laisvi, pilnos amplitudės.

 

AR GALIMA NUO KRŪTIES VĖŽIO VISIŠKAI PASVEIKTI?

Kalbant apie išgijimą nuo krūties vėžio, yra įvairių nuomonių. Vieni sako, kad liga sustabdoma, bet visada yra šalia ir gali atsinaujinti. Specialistai teigia, kad išgyti nuo vėžio galima, visa paslaptis – imuninės sistemos ir vėžinių ląstelių pusiausvyra. Jeigu mes pailsėję, gerai nusiteikę, taisyklingai maitinamės ir imuninė sistema veikia puikiai, vėžys neturėtų  pakenkti. Liga ima reikštis, kai ši pusiausvyra sutrinka.

Baigusias gydymą moteris stebi specialistai. Pavojingiausi dėl ligos atsinaujinimo galimybės yra pirmi dveji metai po gydymo. Pirmus metus baigus krūties vėžio gydymą moterys turėtų   tikrintis kas 3 mėn., vėliau – kas pusmetį, o po penkerių metų – kartą per metus. Įrodyta, kad mamografija po krūties  vėžio gydymo sumažina mirtingumą dėl ligos atsinaujinimo.

Norint, kad vėžys neatsinaujintų, reikia šiek tiek pasistengti. Pirmiausiai reikia gauti visą suplanuotą gydymą, tada palaikyti optimalų kūno masės indeksą, būti fiziškai aktyviai,  sportuoti, nepevargti, vengti streso, gerai ilsėtis ir pilnavertiškai maitintis.

 

KRŪTIES REKONSTRUKCIJA

Krūties vėžiu sergančioms moterims emociškai viena sunkiausių gydymo pasekmių – krūties netekimas. Tačiau dabar vis daugiau moterų ryžtasi plastinei krūties rekonstrukcijai. Medicinos pažanga naikina ir moterų baimę dėl galimo vėžio atsinaujinimo po rekonstrukcijos. Onkologiniu požiūriu įrodyta, kad krūties rekonstrukcija yra saugi ir nepablogina pacienčių išgyvenamumo.

Rekonstrukcija gali būti vienmomentinė, kai krūtis šalinama ir atstatoma tos pačios operacijos metu, ir atidėta, kai krūtis atstatoma praėjus kuriam laikui po operacijos, rekomenduojama ne anksčiau kaip po 1-2 m.

Koks būdas bus pasiūlytas moteriai, priklauso nuo įvairių faktorių. Visų pirma atsižvelgiama į moters norus. Tačiau kartu vertinama ligos atsinaujinimo rizika, numatomas gydymas – jei tai spindulinis gydymas, aplink implantą gali išvešėti randinis audinys; taip pat  svarbios yra gretutinės ligos, rūkymas – kartais šie ypatumai gali lemti, kad vieno ar kito krūties rekonstrukcijos būdo nebus galima taikyti. Tarkime, jei moteris aktyviai rūko, krūties rekonstrukcija persodinamais audinių lopais gali būti nesėkminga dėl kraujagyslių pažeidimo.

Atliekant krūties rekonstrukciją, gali būti naudojami implantai ar ekspanderiai, taip pat moters savi, autologiniai, audinių lopai.

Implantaipaprastai naudojami, kai nėra odos trūkumo, pvz. po poodinių mastektomijų. Tačiau, jei navikas yra labai arti spenelio ar odos, jei vėžio pažeisti artimiausi audiniai už spenelio, spenelio areolės kompleksas turi būti šalinamas.  

Ekspanderis  - tai pamažu „išpučiamas“ implantas, kurį, pasiekus norimą dydį, reikia keisti nuolat liksiančiu implantu. Ekspanderis naudojamas jei odos yra, bet ją norima „ištempti“ iki norimo dydžio.

Jei šalinama krūtis su oda, spenelio-aureolės kompleksu, dažniausiai reikalingi vadinamieji lopai. Iš laisvų dažniausiai naudojamas pilvo lopas (DIEP) – tuo pačiu pagražinamas ir pilvas, tačiau, jei moteris labai liekna ar praeityje turėjo pilvo operacijų, tokia operacija negalima.

 

Tekstą parengė m. dr. Daiva Gudavičienė, Nacionalinio vėžio instituto gydytoja chirurgė, prevencinių programų koordinatorė. Informacija ruošta bendradarbiaujant su Nacionalinė krūties ligų asociacija.

info@benu.lt