Antikos laikais naudotas gydymo būdas padeda ir šiuolaikiniam žmogui

Stebuklas, atsitiktinumas, vienas iš milijono – tokiais ir panašiais žodžiais apibūdinami atvejai, kai ligonis pasveiksta be jokio gydytojams suprantamo mokslinio paaiškinimo. Nors tokie atvejai nutinka itin retai, pasitaiko, kai iš komos pabunda kelerius metus beveik mirusiu laikytas ligonis, apsilankius senam pažįstamam, po energetiko vizito iš vežimėlio pakyla vaikščioti negalinti moteris ar piktybinis auglys išnyksta karštai besimeldžiančiam žmogui.

Mokslinių paaiškinimų tam beveik nėra. Tačiau vis garsiau kalbama, kad teigiamos mintys, patiriamos geros emocijos, dažnas juokas iš tikrųjų turi gydomųjų galių ir gali būti taikomos kaip tam tikra reabilitacijos forma.

Tokios pat įtakos turi ir muzika, kurią mūsų protėviai magiška laikė jau Antikos laikais. Tikriausiai pastebėjai, kad vienos dainos padeda susikaupti, kitos tinka, kai nori atsipalaiduoti, o trečios sukelia liūdnas mintis. Tai pastebėjus, buvo sukurta muzikos terapija, skirta psichinei ir fizinei sveikatai gydyti bei stiprinti.

Kas yra muzikos terapija?

Muzikos terapeutais dažnai tampa muzikantai, atlikėjai, muzikos kūrėjai, kurie ne tik išmano techninę muzikos pusę, bet ir jaučia, kokias emocijas gali sužadinti tam tikri garsai. Muzikos terapeutai gydymui gali naudoti įvairiausius muzikos žanrus, priklausomai nuo žmogaus pomėgių ir tam tikros muzikos ryšio su jo emocijomis.

Ilgamečiai tyrimai parodė, kad nėra vieno recepto, nėra vienos dainos ar melodijos, kuri visiems žmonėms sukeltų teigiamas emocijas ir priverstų gerai jaustis. Svarbiausia – rasti muziką, kuri yra artima tam žmogui, kuri sužadina atsiminimus, jausmus ir asociacijas. Kai kurie žmonės atsipalaiduoja, kai klausosi klasikinės muzikos, kai kurie – mėgaujantis džiazo dainomis.

Padeda nurimti

Nors vis dar yra abejojančių teigiamu muzikos poveikiu, mokslininkai kiekvienais metais atlieka vis daugiau tyrimų, kurie įrodo, jog garsai gali padėti įveikti nerimą, diskomfortą, stresą įvairių procedūrų metu. Pavyzdžiui, tiems pacientams, kurie prieš atliekant kolonoskopiją, kelio operaciją ar širdies angiografiją klausėsi muzikos, reikėjo mažiau raminamųjų nei tiems, kurie muzikos nesiklausė. Ligoniai, kuriems operacijos metu skambėjo muzika, atsakė, jog jautė mažiau diskomforto, o tie, kurie muzikos klausėsi po operacijos, naudojo mažiau vaistų nuo skausmo. Be to, muzika padeda kovoti ir su vėžiu: ji mažina ne tik stresą dėl gydymui naudojamo chemoterapijos kurso, bet ir galimą pykinimą po jos.

Muzikinės melodijos gali nuraminti mūsų mintis, mažinti kraujo spaudimą ir sulėtinti širdies ritmą. Visi šie faktoriai padeda žmogui nurimti net labai jaudinamose situacijose ar užmigti negalvojant apie rytdienos rūpesčius, tad padeda ir kenčiantiems nuo nemigos. Labiausiai tokiomis akimirkomis tinka lėtesnės, ramesnės melodijos, kurios nukelia į gražius atsiminimus, skatina svajoti.

Klausoma muzika turi nukreipti dėmesį nuo rūpestį keliančių minčių, tačiau kartu atpalaiduoti kūną. Tokią streso mažinimo terapiją galima papildyti raumenų atpalaidavimo judesiais: švelniai įtempk pėdų raumenis ir atleisk, o vėliau pakartok tai su kitomis kūno dalimis.

Tinka sergantiems šizofrenija ir kenčiantiems nuo autizmo

Muzikos klausymasis ar grojimas instrumentu gali būti naudojami ir psichikos sveikatos problemoms gydyti. Tokia terapija padeda vystyti socialinius įgūdžius, mažina nepagrįstas baimes, todėl itin tinka sergantiems šizofrenija. Pasak Joshua Leeds, knygos „Garsų galia“ (ang. The Power of Sound) autoriaus, muzika gali padėti mokytis, susikoncentruoti ir net dirbti su autizmu sergančiais vaikais. Be to, tyrimai parodė, kad poveikį turi ne tik patys garsai, bet ir dainose girdimi žodžiai. Pavyzdžiui, dainoje girdimi žodžiai „mes viską įveiksime“ gali pasiekti depresija sergančius ligonius, kurie ignoruoja racionalius psichologų patarimus.

Muzikos terapija puikiai veikia ir vyresnio amžiaus žmones, kenčiančius nuo silpnaprotystės, Alzheimerio ligos. Nors muzika negali pagydyti šių ligų, ji gali pagerinti jomis sergančių žmonių gyvenimo kokybę ir sulėtinti ligos progresavimą. Muzika prikelia atsiminimus, padeda pagerinti ar išlaikyti koordinaciją, sumažinti sumišimą.

Tikėti muzikos galia, ar ne, rinktis tau. Tačiau jei yra bent menkiausia galimybė, kad grojaraštis gali padėti greičiau užmigti, dirbti efektyviau, nustoti nerimauti ar net padėti atsigauti po sunkios ligos, kodėl nepasinaudoti šia galimybe?

Pradėti gali nuo gongų terapijos, bilieto į klasikinės muzikos ar bet kurio tau patinkančio žanro koncertą. Jei į šį eksperimentą investuoti nenori, visada gali panaršyti internete, kur tikrai rasi gydančių ir stresą mažinančių garso takelių.