Santykiai: kai skiria miestai ar šalys

11.04.2019 Komentarų nėra

Turbūt daugelis matę internete klaidžiojančią meilės istoriją su be galo gražiomis nuotraukomis ir kvapą gniaužiančiu pasakojimu, kaip jis ir ji susipažįsta pasaulio vietoje X, tačiau jų namai nutolę kelis tūkstančius kilometrų. Norėdami pasimatyti, jie skrenda vis į kitą žemės tašką, lygiai pusę atstumo kiekvienas. Bučiuojasi. Fotografuojasi. Publikuoja internete. Sulaukia tūkstančio susižavėjimo šūksnių. Nes tai gražu, tai labai romantiška, tai traukia, nes rodo meilės galią, kai būti kartu svarbiau už ilgus kilometrus, nemiegotas naktis ir nežinią dėl ateities.

Taip būna tada, kai tas kitas ar kita toks brangus, jog sutinki atsisakyti komforto dėl troškimo pažvelgti į akis ar paimti už rankos. Yra ir kitų, paprastesnių ir žemiškesnių istorijų, kai atstumą tarp dviejų mylinčių širdžių lemia darbas ar ekonominė situacija. Kiekviena šitaip gyvenanti pora turbūt pasakytų, kad tai nėra lengva, kad tai iššūkis, reikalaujantis atvirumo, pasitikėjimo ir daug stiprybės. Tad kaip išlaikyti intrigą ir stiprius santykius, kai skiria miestai ar šalys?

lagoŽinoma Lietuvos grafikė, juvelyrikos dizainerė ir neseniai išleistos knygos „Liucija“ autorė Jurga Lago su vyru Lino Lago skiriami atstumo gyvena jau antrus metus ir teigia, kad tai nėra taip sunku. „Mums šie metai buvo tobuli. Jie buvo lengvi, skaidrūs, kai gyveni ramiai, be jokios įtampos, kai bet kada paskambini ir jauti, kai žmogus šypsosi, jauti, kad jam gerai. Ir mums susitikus yra gerai. Jei vasarą po tris keturis mėnesius praleidžiame kartu, tai irgi tobulas laikas“, – pasakoja menininkė.

Tiesa, ji prisimena, kad iš pradžių buvo nelengva – pora buvo įpratusi nuolat būti kartu, o jų santuoka skaičiuoja 18-us metus. Vis dėlto po truputį pavyko apsiprasti. Kai gyvenimas įtemptas, tiesiog nepajunti, kaip prabėga kiekviena diena, ir gyvenimas per atstumą nesudaro tokių didelių nepatogumų. Pasak Jurgos, menininkų gyvenimai ir šiaip nėra tradiciniai, kai planuoji ne tu, o už tave planuoja gyvenimas, tereikia prisiderinti ir plaukti pasroviui.

„Susitikimams neturime grafiko, mūsų abiejų tokios profesijos, kad galime kada sugalvoję išvažiuoti. Jei susitinkame kartą per mėnesį, galime savaitę pabūti kartu. Kartais susitinkame kas dvi savaites, kartais Lino atvažiuoja čia ir būna visą mėnesį“, – kalba žinoma moteris.

Jaunai porai netiks

Vis dėlto jaunai, neseniai kartu esančiai porai žinoma menininkė santykių bandyti per atstumą nepatartų. „Tai pavojinga, galima stipriai vienam nuo kito nutolti. Be to, reikia labai gerai vienam kitą pažinoti ir pasitikėti, nes viskas kabo ant pasitikėjimo siūlo. Tačiau jei žmogų skaitai kaip knygą, labai gerai jį jauti ir žinai, pažįsti, šimtu procentu pasitiki, problemų neturėtų kilti“, – mano J. Lago.

Pažinti kitą žmogų reikia laiko ir kantrybės, kol „nusišlifuoja“ visi kampai. Tam prireikia ir gero dešimtmečio. „Man elementariai pažinti žmogų užtruko dešimt metų. Tai buvo labai sunkus darbas. Santykiai ir yra darbas – labai sudėtingas, reikalaujantis ne tik pastangų, bet ir žinių. Jei stengsiesi ir žinosi „kaip“, dar nereiškia, kad suveiks. Reikia paskaityti, įsigilinti, išklausyti, išgirsti kitą žmogų ir negalvoti, kaip dabar įprasta: „Padaryk mane laimingą“. Taip niekas nevyksta“, – įsitikinusi moteris.

Pliusai ir minusai

Paklausta apie santykių per atstumą privalumus ir trūkumus, Jurga pasakoja, kad pirmųjų ne taip ir mažai. Tuo metu, kai vyras išvykęs, ji gali daugiau laiko skirti sau ir draugėms. Laikas, kuris būdavo skirtas vyrui, tuo metu tiesiog atitenka draugams. Vyrui grįžus, nuo draugių ir draugų moteris šiek tiek atsitraukia, lankosi mažiau renginių ir vakarėlių, ne taip dažnai išeina į miestą.

Dar vienas tokių santykių pliusas, pasak Jurgos – pora vienas kitam neatsibosta, santykius galima išlaikyti šviežius ir romantiškus. Tačiau minusas yra ilgesys: pasiilgus žmogaus ir norint, kad jis būtų šalia, tuo metu tenka bendrauti „Skype“. Dar vienas minusas, pasak menininkės – labai racionalus, finansinis: kai skiria šalys, lėktuvo bilietams tenka išleisti nemažus pinigus.

Kaip banguotosios papūgėlės – visada kartu

Būdami per atstumą, Jurga ir jos vyras labai daug kalba telefonu ir mano, kad būnant kartu tiek daug metų galima jausti žmogų ir iš poros žodžių: jei jis ne taip pasakė „Laba diena“. Pamačius veidą kompiuteryje jau galima žinoti, jei jam negerai, kažkas ne taip, kažko nesako ar nenori sakyti. Ir išsiskyrimas, pasak moters, nebekelia nemalonių jausmų, kai žinai, kad susitiksi, kad antroji pusė atvažiuos sutartą dieną.

„Mes kaip banguotosios papūgėlės. Kai būname vienoje šalyje, visą laiką ir leidžiame kartu: valgome, miegame, einame į parką, dalinamės studija, kartu dirbame ir pramogaujame. Bet kai išsiskiriame, ryšys nenutrūksta – jauti, kad žmogus visada su tavimi, nors ir atstumas skiria“, – pasakoja menininkė.

Patarimai?

Ilgesnį ar trumpesnį laiką per atstumą gyvenančių porų nėra mažai: tai ir tolimųjų reisų vairuotojų, orlaivių pilotų, jūreivių ar tiesiog ilgesnį laiką dirbančių svetur šeimos. Paklausta, ką patartų tokioms poroms, Jurga sako, kad svarbiausia nebijoti, o toliau – bus taip, kaip turi būti.

„Brandūs santykiai dar labiau sustiprės po tokių patirčių, o jei žmogus ne tavo, tai bus rimtas išbandymas, – mano Jurga. – Svarbu nemeluoti sau, nemeluoti kitam, leisti kitam žmogui gyventi ir jo nekontroliuoti, neklausinėti, kur eini, su kuo, kiek valandų, kodėl tu ne namuose. Bandydami kontroliuoti per atstumą, apskritai susigadinsime nervus. Reikia tai pamiršti. Ir tai sąmoningas veiksmas, savęs saugojimas, pasitikėjimas vienam kitu. Skamba labai banaliai, bet tai sudėtinga ir labai svarbu“, – santykių per atstumą subtilybes vardija žymi moteris. Ji priduria, kad reikia atsipalaiduoti ir leisti gyventi sau – ramiai, taip, kaip nori, ir leisti gyventi kitam žmogui.

Psichologas: „Kurkite santykį“

Psichologas Erikas Siudikas mano, kad santykiai per atstumą poroms yra nemenkas iššūkis. Labai svarbu tai, kad gyvenant skirtinguose miestuose ar šalyse netenkama daug bendrumo, o tai gali būti viena priežasčių, kodėl žmonės pradeda atitrūkti: nėra bendrų pusryčių, bendros vakarienės, užmigimo ir pabudimo kartu – visko to, kas jungia žmones ir veda į priekį. Todėl, pasak psichologo, gyvenant atskirai labai svarbu ieškoti jungiančių dalykų – dažniau bendrauti, turėti tikslų kažkur susitikti, susitikinėti ir intensyviau planuoti malonias veiklas, palaikyti ryšį.

Specialisto teigimu, santykių pradžia, bendraujant per atstumą, dažniausiai labai sudėtinga: „Matant žmogų rečiau ir vėl nutolstant, susidaryti nuomonę apie jį sunku. Santykis per atstumą paprastesnis, kai žmonės labai gerai pažįstami, kai žino, ko galima tikėtis vienam iš kito, kito lūkesčius, toks santykis patogesnis.“

Kita vertus, kiekvienam žmogui reikia šiek tiek laiko praleisti vienam, pagyventi pagal savo tvarką, o norėti išvykti su draugais, pabūti savam rate yra normalu. Vis dėlto, jei pora labiau nori būti atskirai nei kartu, tai gali signalizuoti, jog jiems tiesiog ne pakeliui.

Kalbėdamas apie artimą ryšį, psichologas pabrėžia tai, kad vyro ir moters santykiuose yra ir buitis, ir sunkumai. Santykiai per atstumą su buitimi susiduria mažiau. Vis dėlto būtent buitis ir sunkumai dažnai jungia žmones.

„Gyvendami kartu mylimieji daug ką daro savaime: kartu pusryčiauja, kartu miega, kartu ką nors veikia, apsiperka, sprendžia, ką veiks savaitgalį, ir panašiai. Ir tai vyksta natūraliai. Per atstumą viso to netenkama ir, gyvenant atskirai, sunku ieškoti galimybių palaikyti bendrą veiklą, bendras idėjas, vertybes. Todėl jei gyvenama atskiruose miestuose, bendrauti reikia intensyviau. Bet kokiu atveju tai nėra pasaulio pabaiga. Jei yra tokia situacija, svarbu ją ramiai priimti, bendrauti, ieškoti bendrumų, dalytis ir kurti santykį“, – pabrėžia psichologas.

 

Straipsnis publikuotas 2018 metų vasaros „Laikas sau“ numeryje.

Atgal |
Pasidalink

Užduok klausimą

Palik savo komentarą