Perdegimo sindromas: kada privalu pasakyti STOP?

15.06.2018 Komentarų nėra

Komentuoja Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė-psichoterapeutė Daiva Balčiūnienė

Intensyvus gyvenimo tempas ir emocinė įtampa sukelia ne tik didžiulį nuovargį, bet ir sunkesnį negalavimą, vadinamą perdegimo sindromu. Jo kamuojami žmonės ne visada supranta savo problemą ir jos rimtumą. Visgi, pajautus, kad profesinį kelią lydi labai stiprus nervingumas, svarbu suklusti ir atsigręžti į save. Galbūt šis nuolatinis stiprus nerimas – pirmieji požymiai, signalizuojantys, kad užklupo perdegimo sindromas? Apžvelkime, kaip jis pasireiškia ir kaip sau padėti.

Perdegimo sindromas – kokie simptomai jį išduoda?

Pagrindiniai požymis – išsekimo jausmas. Jis pasireiškia nuolatiniu nuovargiu, prislėgta nuotaika, apatija, dirglumu, perspektyvos nematymu bei jausmu, kad nieko negaliu pakeisti. Perdegimo sindromo užkluptą žmogų dažnai lydi nerimas, jam sunku susikaupti, ima erzinti aplinkiniai.

Perdegimo sindromas neretai kamuoja ir įvairiais kūno negalavimais: pasireiškia virškinimo problemos, galvos skausmai, neaiškūs bėrimai, niežulys ar pykinimas. Įprastai šiuos pojūčius pastebime, bet kaip ligos požymius – juos ignoruojame. Pavyzdžiui, geriame virškinimą gerinančius vaistus, tačiau neieškome priežasčių, keliančių nuolatinius skrandžio skausmus.

Kokie žmonės linkę perdegti?

Perdegimo sindromas – itin atsakingų, empatiškų, jautrių žmonių liga. Jie leidžia sau mažiau ilsėtis, nes visada atranda neatidėliotinų darbų ir juos atlieka poilsio sąskaita. Dažniau tai – medikai, pedagogai, socialiniai darbuotojai, gelbėtojai ar žmonės, slaugantys artimuosius. Intensyvus ir atsakingas darbas iš prigimties linkusius persidirbti tik dar labiau priartina prie šio negalavimo.

Svarbu atsiminti, kad „degantysis“ ne visada pajaučia, jog metas sulėtinti tempą – labai svarbu, kad tokiam žmogui padėtų jo artimieji. Ignoruojant perdegimo sindromo simptomus, gali pasireikšti depresija, somatinės ligos, pablogėti santykiai su aplinkiniais.

Pajautus perdegimą, svarbu priimti pagalbą ir siūlymus pailsėti. O jei negalavimas kamuoja artimą žmogų – pasistengti, kad jis išgirstų apie galimas pasekmes sveikatai. Abiem atvejais atsistatyti ir sugrįžti į savo vėžias bus kur kas sunkiau, jei sustoti nuspręsta tik visiškai jėgoms išsekus.

Kaip gydomas perdegimo sindromas?

Pirmasis žingsnis – negalavimo suvokimas. Tik pripažinęs perdegimo sindromą žmogus sugebės išbristi iš niekada nesibaigiančių darbų liūno. Tada metas apsvarstyti savo gyvenimo prioritetus, sąžiningai įsiklausyti į savo poreikius – ko šiuo metu noriu ir ką tikrai galiu įgyvendinti. Sulėtinę tempą pradedame ieškoti atsakymų į ilgalaikius klausimus, kurie svarbūs ne tik perdegimo gydymui, bet ir apskritai mūsų gyvenimui. Kuo anksčiau į šiuos klausimus sau atsakysime, tuo ramiau gyvensime 🙂

Sudėliojus mintis į savo vietas, svarbu nusistatyti darbo ir poilsio režimą, sąžiningai jo laikytis ir skirti pakankamai dėmesio pertraukėlėms. Perdegus svarbu rasti asmeniškai tinkamiausias atsipalaidavimo technikas: vieniems tai laikas, praleistas su draugais, kitiems – įvairūs hobiai ir su darbu nesusijusios veiklos.

Taip pat patariu išmokti pasakyti „ne“ ir savo poreikių neaukoti dėl kitų. Nepakeičiamas šios ligos priešnuodis – tai meilė sau!

Svarbūs patarimai, besirūpinantiems gera savijauta

, , ,

Atgal |
Pasidalink

Užduok klausimą

Palik savo komentarą