Skydliaukės hiperfunkcija serganti Gailina: „Liga išmokė save mylėti“

31.08.2017 Komentarų nėra

Kartais užtenka ir kelių savaičių, kad liga pakirstų tavo sveikatą. Taip nutiko ir Gailinai: sutrikus skydliaukės veiklai, jos savijauta blogėjo žaibo greičiu. Po pusmečio moteris nebeatpažino savęs: dusulys, augantys kilogramai, drebančios rankos ir nuolatinis nuovargis, kai jėgų užtenka tik lovai pasiekti.

Visgi šiandien Gailina laimi prieš ligą. Moteris džiaugiasi, kad sunkiausias etapas – jau praeityje, ir dalijasi patirtimi, kokį kelią nuėjo iki mažų sveikatos pergalių.

Kokie buvo pirmieji neraminantys simptomai, privertę kreiptis į gydytojus?

Viskas prasidėjo nuo patinusio, užkritusio kairės akies voko. Netrukus taip nutiko ir dešinei akiai. Abi akis nuolat perštėjo, niežėjo. Ilgai nelaukusi kreipiausi į okulistą, jis man paskyrė tam tikrus lašus – neva, uždegimui gydyti.

Apie 3 mėnesius žaidžiau su tais lašiukais: vieniems nepadėjus, pirkau kitus, bet rezultato nebuvo jokio. Galiausiai gydytoja rekomendavo apatinį voką patepti… briliantine žaluma arba degtine. Šitaip eksperimentuoti jau nebenorėjau. Be to, per šį laikotarpį pradėjo drebėti rankos ir kojos, ėmė labai smarkiai plakti širdis. Dėl tokio jos ritmo sunkiai ir beužmigdavau.

Kaip buvo nustatyta diagnozė?

Pirmiausia man buvo klaidingai nustatytas akių uždegimas. Jį „gydžiausi“ kelis mėnesius. Vėliau dėl nuolatinio drebulio, varginančio širdies plakimo kreipiausi į neurologą – tikėjausi, kad bėdos šaknis atras jis. Gavau raminamųjų vaistų receptą ir nurodymą, jei situacija nepagerės, grįžti po kelių mėnesių. Tada atrodė logiška, kad visus sveikatos sutrikimus lėmė nervinė įtampa: turėjau du darbus ir tikrai mažai ilsėjausi.

Į teisingą gydymosi kelią nukreipė vienas šeimos gydytojos klausimas: „Ar skydliaukę tikrinotės?“. To nebuvau dariusi. Tuomet gydytoja paskyrė skydliaukės tyrimus, vizitą pas endokrinologę. Po jų pagaliau išgirdau tikslią diagnozę – skydliaukės hiperfunkcija (tirotoksikozė): paprasčiau tariant, mano skydliaukė gamina per daug hormono tiroksino, dėl to ir kyla nemalonūs simptomai.

Kokį kelią nuėjote, kol būklė pagerėjo?

gailina-1Nuo tada, kai išgirdau diagnozę, kiekvieną mėnesį savo gimtame mieste Visagine lankiausi pas endokrinologę: vis kartojau tyrimus ir gėriau paskirtus vaistus. Deja, pagerėjimo nebuvo. Galiausiai situacija pradėjo visai blogėti: širdis drebėjo kaip į saują pagauto žvirblio, akių būklė prastėjo dienomis, o nuolatiniu palydovu tapo nuovargis. Užlipti į trečią namo, kuriame gyvenau, aukštą tapo tikru iššūkiu. Be to, pašėlusiai drebėjo rankos ir kojos, darėsi sunku stabiliai išlaikyti kokį daiktą, o širdis, rodės, ims ir išlips.

Bet nepasidaviau. Ieškojau informacijos, kur dar galėčiau kreiptis, ir radau labai gerų atsiliepimų apie Vilniuje, privačioje klinikoje, dirbantį profesorių Gintautą Kazanavičių. Profesorius, pakartojęs skydliaukės hormonų tyrimus, atlikęs echoskopiją, paskyrė kitus vaistus ir jau po poros mėnesių pasijutau geriau: nurimo širdis, atsitraukė drebulys, pagerėjo akių būklė. Tai buvo didelė pergalė!

Kaip atrodo jūsų kasdienybė, sveikstant nuo skydliaukės hiperfunkcijos?

Iš pradžių turėdavau išgerti apie 14 tablečių per dieną: vaistus, skirtus skydliaukei gydyti, taip pat – įvairius vitaminus. Dabar geriu jau tik 5 tabletes (šypsosi). Tiesa, vaistus, tikriausiai, vartosiu visą gyvenimą ir tikėsiuosi, kad jie padės. Mat kitas kelias – tik operacija. Bet gydytojas drąsina, kad turi pavykti sveikti tik su vaistais.

Šiek tiek pakeičiau ir savo mitybą: stengiuosi vartoti produktus, turinčius jodo, taip pat maitinuosi sveikiau – antraip svoris dėl sutrikusios skydliaukės augtų kaip ant mielių. Anksčiau bandelių neturėjau riboti, o dabar tai – retas desertas (šypsosi).

Be to, dabar daugiau laiko skiriu sau, ilgiau ilsiuosi – to reikalauja sveikatos būklė. Tiesa, fizinės veiklos neatsisakiau: tokiame darbe kaip mano – ji būtina. Tiesiog kasdien nebeskubu kaip pašėlusi.

Ko dėl šios ligos turėjote atsisakyti ir ką jos metu atradote?

Kaip ir minėjau, gyvenimo tempas labai sulėtėjo. Rodos, anksčiau suspėdavau ir padarydavau daug daugiau, o dabar tenka sustoti ir pirmiausia pasirūpinti savimi, savo sveikata. Nebeturiu tiek daug energijos. Be to, privalėjau pakeisti mitybą: anksčiau valgiau, ką norėjau, ir buvau liekna kaip smilga. O dabar, atrodo, kiekviena bandelė augina kilogramus.

Yra dalykų, į kuriuos išmokau žiūrėti pro pirštus. Tiek nebesuku galvos dėl buitinių dalykų, smulkmenų, karštligiškai nesirūpinu tuo, kad namuose visada būtų begalė patiekalų. Pirmiausia, turiu būti pailsėjusi, kupina jėgų, o visa kita – antrame plane. Ko gero, atradau meilę sau (šypsosi). gailina-2

Skydliaukės sutrikimai dažnai lemia ir kūno, išvaizdos pokyčius. Kaip susidraugavote su jais?

Sunkiai. Teko keisti visą garderobą, nes nebetilpau į savo drabužius.

Iš pradžių kompleksavau ir dėl užkritusių akių vokų, tačiau, laikui bėgant, įpratau prie šių pokyčių. Pirmenybę teikiau tam, kad vėl jausčiausi gerai: nebedrebėtų rankos, kojos, taip pašėlusiai nebeplaktų širdis.

Pastarieji simptomai išvargindavo daug stipriau. Dienomis labai greitai pavargdavau. O naktimis negalėdavau užmigti: klausiau savo širdies ir nerimavau, kas man bus. Žinoma, jautriai reagavau ir į išvaizdos pokyčius, bet pirmiausia norėjau pasijausti geriau. O tada, atsiradus vilčiai pasveikti, įtikinau save, kad ir išvaizda susitvarkys. Ir situacija po truputį gerėja: svoris stabilizavosi, o akys – sveiksta.

Šiandieninė situacija – jau šviesesnė. Kaip būklė pasikeitė nuo tada, kai sužinojote diagnozę, iki dabar?

Dabar aš vėl galiu gyventi visavertį gyvenimą. Manęs nebekankina dusulys, nebėra rankų, kojų drebulio, normalizavosi širdies plakimas. Vėl turiu energijos, o naktimis normaliai miegu. Pagerėjo ir akių būklė: anksčiau jas skaudėjo, labai vargino užkritę vokai. Dabar po truputį šie simptomai atsitraukia.

Visi norime pasveikti greitai. Tačiau, sergant skydliaukės sutrikimais, svarbu suprasti, kad būklė nepagerės per savaitę ar dvi. Net ir parinkus tinkamą gydymą, geriau pasijaučiau tik po poros mėnesių. Be to, vis dar geriu vaistus ir turiu reguliariai tikrintis. Situacija gerėja, bet iki „normos“ dar reikia dirbti (šypsosi). Tačiau nepasiduodu – mano būdas kietesnis.

, , , ,

Atgal |
Pasidalink

Užduok klausimą

Palik savo komentarą