Sveikuolė Janina: „Pirmas susidūrimas su lediniu vandeniu leido suprasti, kad organizmui reikia tokių iššūkių“

07.01.2019 Komentarų nėra

Janina Vaizgalienė kažkada nebūtų nė pagalvojusi, kad ners į ledinį vandenį – reguliariai ir savo malonumui, o tiksliau – sveikatai. Bet viena kelionė jos gyvenimo būdą apvertė aukštyn kojomis. Dabar Lietuvos sveikuolių sąjungos senbuvė iš Kauno jau 30 metų bent kartą per savaitę žiemą neria į stingdantį Nemuno ar kurio nors ežero vandenį, o per didžiausius šalčius – šoka į eketę. Kalbame su J. Vaizgaliene apie draugystę su lediniu vandeniu ir kokį poveikį ji turi sveikatai.

Janina, kas paskatino jus pakeisti savo gyvenseną ir į kasdienybę įterpti grūdinimąsi?

Grūdinimasis į mano gyvenimą atėjo neįprastai. Vieni patys nusprendžia, kad laikas keisti savo gyvenimo būdą, o man taip nutiko neplanuotai ir visai netyčia. Buvau išvykusi į kelionę ir jos metu stipriai susirgau. Kūno temperatūra pakilo iki 39°C – jaučiausi tikrai prastai. Kelionėje kartu su mumis buvo biologė, kuri pasisiūlė padėti man pagyti per naktį. Neturėjau kito pasirinkimo, kaip tik sutikti. Tai buvo pirmas kartas, kai man teko susidurti su lediniu, stingdančiu vandeniu. Moteris kelis kartus mane karščiuojančią apipylinėjo, siekdama atvėsinti įkaitusį organizmą. Po to apkamšė šilta antklode, girdė karštomis žolelių arbatomis, ir tai per vieną naktį padėjo man pagyti. Ryte buvau pakimusi, tačiau gerokai energingesnė, o ir temperatūros nebebuvo.

Kokios emocijos apėmė tą pirmą kartą, juk organizmas turėjo patirti didžiulį šoką?

Tą patirtą būseną galėčiau įvardyti kaip trumpalaikį išgąstį ar organizmui sukeltą stresą. Tuo metu atrodė, kad žemė pradėjo slysti iš po kojų, tačiau būtent tai paskatino mane suprasti, kad organizmui reikalingi tokie trumpalaikiai iššūkiai. Tai ir yra organizmo grūdinimas, imuniteto stiprinimas. Beveik iš karto supratau, kad toks ledinio vandens iššūkis man naudingas, kad tai buvo dalis sveikimo proceso.

Pamenu, tada mano galvoje sukosi mintis: „kodėl aš to anksčiau nedariau?“ Daug buvau girdėjusi apie tokį grūdinimąsi, tačiau prireikė netikėto susidūrimo, kad pati pradėčiau jį taikyti savo kasdieniame gyvenime. Iki tol negalvojau apie jokį papildomą imuniteto stiprinimą, netgi bijojau šalto vandens. Tačiau po lemtingos kelionės grįžusi namo, pradėjau gyventi kitaip – grūdinimasis tapo kasdienybe. Ir nuo to laiko jau praėjo 30 metų.

Kaip ta kasdienybė tuo metu atrodė?

Iš pradžių pratinausi, apipildama kūną kibiru šalto vandens. Po kurio laiko pradėjau bėgioti, o tada į rutiną įtraukiau ir maudymąsi atviruose vandenyse: Nemune, netoliese esančiuose ežeruose, o žiemą – eketėse. Prie šios mano grūdinimosi rutinos prisijungė ir vyras, tad jau daug metų imunitetą stipriname kartu. Tiesa, pirmuosius dvejus metus ne viską darėme tinkamai. Pradėję maudytis eketėse, bandėme pratinti save, darydami tai kasdien. Ilgainiui supratome, kad tai nėra būtina, be to, kiekvienas organizmas reaguoja skirtingai. Šiandien mums užtenka vieno karto per savaitę.

Kiek laiko prireikė, kol susidraugavote su lediniu vandeniu? Juk išlipus į krantą šalta, argi ne?

Na, visų pirma, norint pradėti grūdintis lediniame vandenyje, organizmui reikia nemažo pasiruošimo. Niekas pirmaisiais kartais nesijaučia drąsiai, vaikščiodamas šaltyje vilkint tik maudymosi kostiumėlį ar glaudes, kai termometras rodo -20°C. Grūdinimasis nėra nardymas ar ilgas maudymasis lediniame vandenyje – prieš lendant į eketę, reikia gerokai apšilti.

Mums prireikė maždaug pusės metų praktikos, kol pajutome, kad nešalta ir išlipus į krantą. Pradžioje labai skubėdavome kuo greičiau apsivilkti šiltais drabužiais ir kuo daugiau judėti. Pamenu būdavo, kad apsivilkdavau šiltą megztinį ar net dar daugiau, o šaltis purtydavo iš vidaus. Reikėjo pusmečio nuolatinio grūdinimosi, kol organizmas priprato ir tas vidinis šaltis dingo. 

blogas

O kaip reikia organizmą paruošti, kad jis negautų didelio šoko?

Pirmiausia, prieš lįsdami į eketę, mes padarome stiprią mankštą, prabėgame keletą kilometrų ristele, kad kūnas pradėtų šilti iš vidaus. Vidinis įšilimas leidžia organizmui lengviau ir greičiau priprasti prie šalčio taip, kad jo beveik nejustume. Kai kūnas gerai paruoštas, kelios sekundės lediniame vandenyje nėra tokios gąsdinančios. Net ir išlipus nešalta, o kūnas toks įšilęs, kad atrodo, lyg garuotų.

Sakykite, o kiek laiko mirkti eketėje žiemą rekomenduojama?

Daugeliui atrodo, kad „ruonių“ maudynės – tai ilgas maudymasis šaltame vandenyje, tačiau užtenka vos kelių murktelėjimų. Mano vyras paneria ir galvai leidžia sušlapti maždaug tris kartus, man užtenka vieno. Ilgainiui pradedama jausti, kiek reikia organizmui. Ilgesnis mirkimas lediniame vandenyje gali ir pakenkti. Aišku, pradžioje tikrai nėra lengva, bet daug dalykų priklauso nuo pasiruošimo.

Kaip pasikeitė Jūsų gyvenimas nuo to laiko, kai pradėjote grūdintis? Kokį ryškiausią skirtumą pajutote?

Geriausias šio grūdinimosi naudos įrodymas – mūsų sveikata. Nuo tada, kai pradėjau reguliariai grūdintis, daugiau nė karto nesirgau. Iki tol turėjau nuolat pasikartojančią anginą. Vos spėjusi pagyti, ji vėl grįždavo. Toji ledinio vandens terapija padėjo man įveikti anginą, o per 30 metų net ir daugeliui įprasto peršalimo neturėjau.

Po tiek metų, kai grūdinimasis jau tapo natūraliu įpročiu, supratome, kad svarbu ne tik sveikatinti save, bet ir parodyti to naudą kitiems. Norint susidraugauti su lediniu vandeniu tenka perlipti per save. Daug lengviau tai padaryti, kai nesi vienas, todėl kasmet drauge su kitais patyrusiais ar tik pradedančiais „ruoniais“ vykstame į Palangą, kur organizuojamos masinės „ruonių“ maudynės. Per 30 metų nei vienų nesu praleidusi ir esu įsitikinusi, kad tai užkrečiama. Tereikia pabandyti! (šypsosi)

 

SPECIALISTO KOMENTARAS

Kauno „Baltų“ šeimos klinikos gydytoja Julija Steponaitytė

Grūdinantis lediniame vandenyje, treniruojamas širdies ir kraujagyslių tonusas, kuris turi didelę reikšmę, siekiant ne tik išvengti peršalimo ligų, bet ir mažinant kraujagyslių ligų susirgimo riziką. Šaltis, kaip išorės dirgiklis, organizmui sukelia trumpalaikį stresą, kurio metu išsiskiria hormonai, skatinantys aktyviau veikti žmogaus medžiagų apykaitą ir aktyvinti šilumos gamybą. Paprasčiau kalbant, reguliarus grūdinimasis lediniame vandenyje gerina žmogaus gebėjimą kontroliuoti organizmo šilumos gamybą, reaguojant į aplinkos sąlygas, šiuo atveju – šaltį. O tai padeda išvengti ne tik peršalimo, bet ir perkaitimo.

Konkrečiai galėčiau išskirti 3 grūdinimosi naudas:

  • Jo metu stimuliuojama širdies ir kraujagyslių sistemos veikla.
  • Gerinamas audinių aprūpinimas deguonimi.
  • Didinamas organizmo atsparumas stresui.

Dėl šių kelių priežasčių besigrūdinantys žmonės ne tik rečiau arba visai neserga, bet ir yra laimingesni, lengviau susidoroja su stresinėmis situacijomis ir pozityviau žvelgia į gyvenimą.

PAGRINDINĖS GRŪDINIMOSI TAISYKLĖS:

  • Grūdintis reikia sistemingai ir be pertraukų. Kitaip tariant, pradėjus tai daryti reikėtų ištisus metus (išskyrus ligos atvejus). Pertraukos mažina grūdinimosi efektyvumą, o po jų organizmą reikia iš naujo pratinti, pradedant nuo švelniausių procedūrų, geriausias pasirinkimas – kontrastinis dušas.
  • Grūdintis reikėtų pradėti esant geros sveikatos. Privalu būti gerai pailsėjus, pavalgius, nesirgti. Kitu atveju, staigus organizmui sukeltas stresas sveikatą gali paveikti neigiamai ir tik pabloginti situaciją.
  • Geriausia pradėti grūdintis šiltuoju metų laiku, kada organizmas yra atspariausias susirgimams ir rizika susirgti yra mažesnė.

Prisiminkite, kad procesas neturėtų būti kančia, kad kiekvienas organizmas reaguoja skirtingai, tad grūdintis pradėkite nuo kontrastinio dušo, po truputį pratindami organizmą prie šalčio, sistemingai vėsindami vandenį. Svarbiausia, kad procesas teiktų malonumą.

Atgal |
Pasidalink

Užduok klausimą

Palik savo komentarą