Iksodinės erkės (lot. Ixodidae) – vieni seniausių pasaulyje egzistuojančių parazitų. Pasaulyje žinoma daugiau nei 700 jų rūšių, o Lietuvoje šiai šeimai priklauso šuninė arba miškinė erkė (lot. Ixodes ricinus), pievinė erkė (lot. Dermacentor reticulatus).
Erkės žarnose arba seilių liaukose gali turėti bakterijų arba virusų, kuriuos siurbdamos kraują ir perneša į aukos organizmą. Erkės gali platinti ligas visose vystymosi stadijose – lervos, nimfos, suaugėlės.
Lietuvoje dažniausios erkių platinamos ligos – erkinis encefalitas ir Laimo liga (bareliozė). Kasmet registruojama iki 3 tūkst. Laimo ligos ir iki 300–700 erkinio encefalito atvejų. Taip pat erkės gali užkrėsti anaplazmoze, babezioze, erkine dėmėtąja šiltine, Marselio karštlige, tuliaremija bei kitomis infekcijomis.
Erkinis encefalitas pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, jo simptomai dažnai būna panašūs į gripo. Ši infekcija neturi specifinio gydymo, trečdalis užsikrėtusiųjų patiria ilgalaikius liekamuosius reiškinius. Vienintelis efektyvus būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito – skiepai.
Laimo ligą sukelia erkių platinamos bakterijos (lot. Borrelia burgdorferi). Nuo šios infekcijos skiepų nėra, ji gydoma antibiotikais. Persirgus neįgyjamas imunitetas, todėl Laimo liga galima susirgti pakartotinai. Ligai būdingiausias požymis – po 7–14 dienų odoje atsirandanti (dažniausiai erkės įsisiurbimo vietoje) viena ar net kelios raudonos arba elipsės formos dėmės ryškiais kraštais.
Erkės įsisiurbimas neskausmingas, todėl daugelis žmonių gali jo net nepastebėti, o tai užtikrina netrukdomą erkės maitinimąsi. Erkės dažniausiai įsisiurbia į kaklą, paausius, kirkšnis, pažastis, kojų ar rankų lenkimo sritį. Vidutiniškai erkės gyvena nuo trijų iki šešerių metų. Erkės maitinasi tik krauju, joms nereikalingas joks kitas maistas. Prisisiurbusi kraujo erkė gali išgyventi labai ilgai.
Iksodinės erkės nėra aktyvios, paprastai aukos jos tyko ant žolės, neaukštų krūmų – nuo žemės paviršiaus nepakyla aukščiau 1,5 m.
Didžiausias erkių aktyvumas pastebimas ankstyvą pavasarį – kuomet oro temperatūra pakyla iki 6-7°C ir pabudusios alkanos erkės ieško maisto, bei vėlyvą rudenį – kuomet per šiltąjį metų sezoną išsivysčiusios į kitą brandumo stadiją, erkės vėl turi pasimaitinti krauju.
Lietuvoje erkių aktyvumo periodas pastaruoju metu ilgėja: paskutinės aktyvios erkės gamtoje kai kuriose Lietuvos vietovėse registruojamos gruodžio viduryje, o pirmosios – kovo pradžioje ar net vasario pabaigoje.
Erkės mėgsta drėgnas, tamsias, tankiai apaugusias vietoves, todėl svarbu pasirūpinti ne tik saugumu laiką leidžiant gamtoje, bet ir arti namų – šienauti pievas, kirsti menkaverčius brūzgynus.
_____________________________________________________________________________
Erkinio encefalito virusas perduodamas per erkių seiles, todėl juo susergama vos tik jai įkandus. Jei erkė įsisiurbusi ilgiau, atsiranda rizika susirgti Laimo liga, todėl žaibiškai reaguoti yra labai svarbu.
Skaityti daugiau____________________________________________________________
Sudirgintas parazitas aktyviau išskiria seiles, kuriose gali būti ligų sukėlėjų.
Skaityti daugiau_____________________________________________________________________________
Ligos sukėlėjų gali būti ir erkės virškinimo trakte, todėl nespausti pilvuko padės kuo smailesnis pincetas.
Skaityti daugiau______________________________________________________________________
Kitaip organizmas ją pašalins tarsi rakštį. Taip gali prasidėti pūlinga infekcija.
Skaityti daugiau_____________________________________________________________________________________
Pasiskiepyti nuo erkinio encefalito galite vaistinėse, kurias matote sąraše „PASIRINKITE VAISTINĘ“. Skiepijame TICOVAC (Pfizer) vakcina.
Skiepo kaina – tik 29.99 Eur.
