ERKĖS

Iksodinės erkės (lot. Ixodidae) – vieni seniausių pasaulyje egzistuojančių parazitų. Pasaulyje žinoma daugiau nei 700 jų rūšių, o Lietuvoje šiai šeimai priklauso šuninė arba miškinė erkė (lot. Ixodes ricinus), pievinė erkė (lot. Dermacentor reticulatus).

Erkės žarnose arba seilių liaukose gali turėti bakterijų arba virusų, kuriuos siurbdamos kraują ir perneša į aukos organizmą. Erkės gali platinti ligas visose vystymosi stadijose – lervos, nimfos, suaugėlės.

Erkių platinamos ligos

Lietuvoje dažniausios erkių platinamos ligos – erkinis encefalitas ir Laimo liga (bareliozė). Kasmet registruojama iki 3 tūkst. Laimo ligos ir iki 300–700 erkinio encefalito atvejų. Taip pat erkės gali užkrėsti anaplazmoze, babezioze, erkine dėmėtąja šiltine, Marselio karštlige, tuliaremija bei kitomis infekcijomis.

Erkinis encefalitas pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, jo simptomai dažnai būna panašūs į gripo. Ši infekcija neturi specifinio gydymo, trečdalis užsikrėtusiųjų patiria ilgalaikius liekamuosius reiškinius. Vienintelis efektyvus būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito – skiepai.

Laimo ligą sukelia erkių platinamos bakterijos (lot. Borrelia burgdorferi). Nuo šios infekcijos skiepų nėra, ji gydoma antibiotikais. Persirgus neįgyjamas imunitetas, todėl Laimo liga galima susirgti pakartotinai. Ligai būdingiausias požymis – po 7–14 dienų odoje atsirandanti (dažniausiai erkės įsisiurbimo vietoje) viena ar net kelios raudonos arba elipsės formos dėmės ryškiais kraštais.

Erkių elgsena

Erkės įsisiurbimas neskausmingas, todėl daugelis žmonių gali jo net nepastebėti, o tai užtikrina netrukdomą erkės maitinimąsi. Erkės dažniausiai įsisiurbia į kaklą, paausius, kirkšnis, pažastis, kojų ar rankų lenkimo sritį. Vidutiniškai erkės gyvena nuo trijų iki šešerių metų. Erkės maitinasi tik krauju, joms nereikalingas joks kitas maistas. Prisisiurbusi kraujo erkė gali išgyventi labai ilgai.

Iksodinės erkės nėra aktyvios, paprastai aukos jos tyko ant žolės, neaukštų krūmų – nuo žemės paviršiaus nepakyla aukščiau 1,5 m.

Erkių aktyvumas

Didžiausias erkių aktyvumas pastebimas ankstyvą pavasarį – kuomet oro temperatūra pakyla  iki 6-7°C ir pabudusios alkanos erkės ieško maisto, bei vėlyvą rudenį – kuomet per šiltąjį metų sezoną išsivysčiusios į kitą brandumo stadiją, erkės vėl turi pasimaitinti krauju.

Lietuvoje erkių aktyvumo periodas pastaruoju metu ilgėja: paskutinės aktyvios erkės gamtoje kai kuriose Lietuvos vietovėse registruojamos gruodžio viduryje, o pirmosios – kovo pradžioje ar net vasario pabaigoje.

Erkės mėgsta drėgnas, tamsias, tankiai apaugusias vietoves, todėl svarbu pasirūpinti ne tik saugumu laiką leidžiant gamtoje, bet ir arti namų – šienauti pievas, kirsti menkaverčius brūzgynus.

KĄ DARYTI ĮSISIURBUS ERKEI?

Stebėkite savijautą bent 33 dienas po erkės įkandimo. Tai laikas, per kurį gali pasireikšti erkinio encefalito požymiai:

Kaip išvengti erkės įkandimo?

• Gamtoje dėvėkite tinkamus drabužius: šviesius, kad pastebėtumėte ropojančią erkę; viršutinė aprangos dalis turi būti ilgomis rankovėmis, prigludusiomis prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat prigludusi prie kūno kojinėse arba aulinukuose; nepamirškite skarelės ar prie galvos prigludusios kepurės.
• Naudokite repelentus (erkes atbaidančias medžiagas), skirtus rūbams ar odai.
• Grižus iš miško apžiūrėkite kūną, vilkėtus rūbus pakabinkite negyvenamojoje patalpoje ar saulėje.
• Pasirūpinkite savo augintinių apsauga – naudokite specialius repelentus, grįžus iš lauko apžiūrėkite.
• Gyvenamojoje ar poilsio teritorijoje reguliariai pjaukite žolę, genėkite menkaverčius krūmus.
• Gyvenamojoje aplinkoje naikinkite graužikus.

Pasiskiepyti nuo erkinio encefalito galite vaistinėse, kurias matote sąraše „PASIRINKITE VAISTINĘ“. Skiepijame TICOVAC (Pfizer) vakcina.

Skiepo kaina – tik 29.99 Eur.

Registruotis bei skiepytis vaistinėje gali tik 18 metų sulaukę asmenys.