Skiepai yra biologiškai aktyvūs preparatai, skirti apsaugoti žmones nuo infekcijų, kurias sukelia bakterijos ir virusai. Pasinaudodamos mūsų natūralios imuninės sistemos gebėjimu apsisaugoti nuo infekcinių ligų, vakcinos treniruoja organizmą gaminti antikūnus, kaip tai yra daroma susirgus. Pasiskiepijus, imuninė sistema sureaguoja ir pirmiausia identifikuoja į organizmą patekusį ligos sukėlėją, pavyzdžiui, virusą arba bakteriją. Tuomet organizmas pradeda gaminti antikūnus. Įprastai šiuos baltymus kovai su liga imunitetas gamina natūraliai. Pasigaminus antikūnams, imuninė sistema ateičiai geba išsaugoti informaciją apie ligos sukėlėją, susirgimą ir būdus, kaip su jais kovoti. Jei vėliau teks susidurti su ta pačia infekcija, pats organizmas, atpažinęs virusą arba bakteriją, galės greitai juos sunaikinti dar iki kol nepasijutote blogai. Dėl imuninės sistemos atminties, įgyto pasiskiepijus, dažnai nuo tam tikrų ligų mes esame apsaugoti metus, dešimtmečius ar net visą gyvenimą. Užuot gydę ligą po jos atsiradimo, skiepai pirmiausia užkerta kelią mums susirgti.

Vakcinos yra saugus ir tinkamas būdas imuniniam organizmo atsakui sukurti, nesukeliant pačios ligos.

• 2 dienas prieš ir po vakcinacijos susilaikykite nuo intensyvaus sporto ir kitos fizinės veiklos;
• dieną prieš pasiskiepijant rekomenduojama daugiau laiko skirti poilsiui ir gerai išsimiegoti;
• prieš skiepijimą reikėtų vengti alkoholio vartojimo;
• kitų apribojimų maistui ar gėrimams nėra, nuolat vartojamus vaistus galima vartoti taip, kaip nurodyta.

Organizmo apsauga po antrosios vakcinacijos erkinio encefalito skiepu susiformuoja praėjus 2 savaitėms.

SVARBU! Kiaušinių baltymams alergiški žmonės negali būti skiepijami nuo erkinio encefalito. 

Pasiskiepijus rekomenduojama 15–30 minučių ramiai pabūti stebėjimo zonoje, kad įsitikintumėte, jog nepatirsite jokio sunkaus šalutinio poveikio.

Sunkus šalutinis poveikis, nors ir labai retas, dažniausiai pasireiškia būtent per pirmąsias 30 minučių po vakcinacijos.

Pasiskiepijus nuo sezoninio gripo, pneumokokinės infekcijos ar erkinio encefalito negalima vartoti alkoholio, intensyviai sportuoti, reikėtų vengti karštos vonios ar lankymosi pirtyje. Gerai besijaučiant dūrio vietą galima šlapinti, tačiau tą daryti reikėtų saikingai. Injekcijos vieta turi likti švari, negalima jos kasyti.

Kaip ir bet kuris preparatas, skiepai gali sukelti silpną šalutinį poveikį, pavyzdžiui, nežymų karščiavimą, skausmą ar paraudimą injekcijos vietoje. Tai ženklas, kad organizmas stiprina imuninę apsaugą. Lengvos reakcijos į skiepą praeina savaime per kelias dienas. Gali pasireikšti:

• nežymus skausmas, patinimas ir / arba paraudimas skiepo vietoje;
• lengvas karščiavimas;
• šaltkrėtis;
• sąnarių ar raumenų skausmas;
• galvos skausmas;
• nuovargis ir kt.

Rekomenduojame informuoti sveikatos priežiūros specialistą, jei šie simptomai tęsiasi ilgiau nei savaitę arba pasireiškė sunkesnis šalutinis poveikis.

Po vakcinacijos daugiau laiko reikėtų skirti poilsiui, vartoti daugiau skysčių. Injekcijos vietos patinimą ir skausmą padeda sumažinti šaldantis kompresas, tačiau jo nereikėtų dėti tiesiai ant odos, o apvynioti rankšluosčiu arba kitu medžiaginiu audiniu.

Pakilus temperatūrai, atsiradus skausmui ir kitiems šalutiniams simptomams galima vartoti paracetamolį, ibuprofeną arba kitus antiuždegiminius vaistus.

Sunkiai sergant ir esant aukštai temperatūrai, skiepytis negalima. Ir nors skiepytis gali beveik visi, dėl kai kurių sveikatos būklių daliai žmonių vakcinacijos gali tekti palaukti. Prieš skiepijantis reikėtų su gydytoju pasitarti, jeigu:

• sergate stipriai žmogaus imuninę sistemą slopinančia lėtine liga. Tai gali būti įvairūs onkologiniai susirgimai, endokrininės sistemos ligos (cukrinis diabetas ir kt.), autoimuninės ligos (reumatoidinis artritas ir kt.), lėtinės infekcinės ligos (tuberkuliozė, hepatitas ir kt.);
• šiuo metu jums yra taikomas intensyvus gydymas (pavyzdžiui, chemoterapija);
• turite alergiją kuriai nors vakcinos sudedamajai daliai;
• anksčiau patyrėte staigiai besivystančią ir sunkią alerginę reakciją į skiepus.