Tinklaraštis

Vos tik atšyla orai, smarkiai padidėja vienos iš svarbiausių centrinės nervų sistemos infekcijų Lietuvoje grėsmė. Pernai jau kovo mėnesį registruoti pirmieji erkinio encefalito susirgimo atvejai. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų infekcinių ligų centro gydytoja Rasutė Paulauskienė sako, kad erkinis encefalitas yra klastinga liga, kuriai būdingi ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys ir neįgalumą. Ir nors virusą platinančių erkių gausėja, ligos išvengti galima – vakcinos nuo erkinio encefalito veiksmingumas siekia 98 proc., o pasiskiepyti jau galima ir BENU vaistinėse.

Atopinis dermatitas arba atopinė egzema yra odos niežėjimas, būdingas kūdikiams ir vaikams iki 5 metų, tačiau jis gali tęstis ir suaugus. Tai yra odos būklė, kuri gali būti genetiškai perduota šeimoje. Suaugusiems egzemą taip pat gali išsivystyti dirbant darbą, kuris reikalauja dažno rankų plovimo. Tačiau kas iš tiesų yra atopinis dermatitas ar atopinė egzema ir kaip tai atrodo?

Niekas nenuneigs, pykinimas – itin nemalonus jausmas. Pykinant apima silpnumas, pila šaltas prakaitas, oda išblykšta, gausėja seilėtekis, pulsas retėja, mažėja kraujospūdis. Tai sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja ir centrinė nervų sistema, ir hormoninė reguliavimo sistema. BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis sako, kad pykinimą ir vėmimą gali sukelti tiek fiziologinės, tiek psichologinės priežastys.

Renkantis kosmetiką, verta ne tik paskaityti produkto aprašymą ant pakuotės, bet ir atidžiau panagrinėti sudėtį. Nereikia išmanyti visų kosmetikoje naudojamų medžiagų, bet aktyviuosius ingredientus žinoti verta. BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė Ramunė Uosienė sako, kad pavasarį verta didesnį dėmesį skirti odos drėkinimui, vitaminų poveikiui.

Pasitikrinkite, koks bus artimiausios BENU vaistinės darbo laikas balandžio 4-5 dienomis.

Ateinantį savaitgalį Lietuvoje pereisime prie vasaros laiko. Tačiau viena yra pasukti laikrodžio rodyklę valanda į priekį, ir visai kas kita – sklandžiai sureguliuoti vidinį organizmo laikrodį, atsakingą už miego ir budrumo kontrolę. Suaugusiam sveikam žmogui rekomenduojama per parą miegoti 7–9 val., tačiau palaikyti normalias gyvybines funkcijas neužtenka suskaičiuoti lovoje praleistų valandų. BENU vaistininkė Inga Norkienė sako, kad svarbu ir miego kokybė.

Vitaminas D iš tiesų yra riebaluose tirpių medžiagų grupė, kurią sudaro penki vitaminai nuo D1 iki D5. Žmogui svarbiausi ir dažniausiai tiriami – D2 ir D3, būtent jie sintetinami žmogaus organizme odą veikiant UV saulės spinduliams bei gaunami su maistu ar papildais. Įdomu, kad ilgai būnant saulėje „perdozuoti“ vitamino D3 neįmanoma, nes jo perteklių saulės šviesa suardo iki neaktyvių fotoproduktų. O kaip su vitamino D papildų vartojimu – ar jų reikia visiems mūsų platumų gyventojams ir kokiomis dozėmis? Kada geriausia atlikti vitamino D tyrimus? Į klausimus atsako BENU vaistininkas Gintaras Verbus ir „Affidea“ įmonių grupės medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.

Apie prancūzių grožį ir eleganciją legendos sklando po visą pasaulį. Ir nors iš pirmo žvilgsnio jos atrodo itin paprastai: gaivi ir sveika oda, natūralūs, vėjo suvelti plaukai ir daug pastangų nereikalaujantis kasdienis įvaizdis, o kosmetinėje rastumėte vos kelias esmines makiažo priemones, tačiau jų odos priežiūros rutina – visai kas kita. Prancūzės renkasi tik itin kokybiškas kosmetikos priemones ir atsakingai žiūri į kiekvieną žingsnį, kad oda atrodytų nepriekaištingai. Kokios jų paslaptys ir ką reikėtų daryti, norint prilygti daugelyje madų žurnalų išgirtam prancūzių grožiui?

Pasitikrinkite, koks bus artimiausios BENU vaistinės darbo laikas kovo 11 d.

Pavasarėjant ne vienas apsičiupinėja padidėjusį riebalinį sluoksnį ant pilvo ar kitų kūno vietų ir užsibrėžia tikslą sportuoti, labiau rūpintis mityba ar imtis kitokių veiksmų viršsvoriui mažinti. Nors riebalinis sluoksnis žiemą natūraliai padidėja dėl šilumos poreikio, šie metai išskirtiniai dėl dar vieno tukimą skatinančio veiksnio – karantino, kuris apribojo aktyvų gyvenimo būdą, išbalansavo dienos mitybos režimą. BENU vaistininkė ir kūno rengybos sportininkė Jūratė Vaičiūnienė įspėja, kad prieš subalansuojant svorį, verta atlikti kūno kompozicijos analizę, nes mažesnis svarstyklių skaičius dar nerodo efektyvaus riebalinio sluoksnio deginimo.

Pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas pandemijos metu sulaukia įvairių iššūkių. Prisidėdamos prie šių paslaugų prieinamumo, vaistinės plečia savo funkcijas – tai nebėra tik vieta vaistams įsigyti. Tokios farmacinės rūpybos paslaugos, kaip kraujospūdžio, temperatūros matavimas, inhaliacinių technikų mokymas, odos ir plaukų būklės vertinimas, kūno kompozicijos analizė vaistinėse teikiamos jau kelerius metus. Tačiau nuo kovo mėnesio vaistinės pradės teikti ir šiuo metu itin aktualias imunoprofilaktikos paslaugas – skiepys nuo erkinio encefalito, o rudenį ir nuo sezoninio gripo.

Nuotolinis darbas prilipus prie kompiuterio ekrano, mažesnis judėjimas (nuvykti iki „darbo vietos“ užtenka iš miegamojo nuslinkti iki svetainės), ilgas buvimas uždarose patalpose, į internetinę erdvę persikėlę apsipirkimai, mokslai ir laisvalaikis, kurie dar labiau ilginą prie ekranų leidžiamą laiką – visa tai yra kokteilis, ypatingai varginantis mūsų akis. O dar pridėkime šaltą žiemos orą, vėją ir ultravioletinius saulės spindulius, kurių poveikį sustiprina visą šalį užklojęs sniegas. Tačiau gera žinia, kad padėti nuvargusioms akims galima visai nesudėtingomis priemonėmis.

Organizmo detoksikacija – vienas iš labiausiai linksniuojamų terminų artėjant šiltajam sezonui. Vieniems tai badavimas, kitiems – įvairios sulčių dietos, tretiems – atsisakymas tam tikrų produktų ar natūralių žolelių nuovirai prieš miegą. Tačiau kas iš tiesų yra detoksikacija: laikina mada ar realią naudą organizmui duodanti praktika? O gal žmogaus organizmas yra prisitaikęs pats šalinti kenksmingas medžiagas ir specialių procedūrų nė nereikia? Ką reikia žinoti apie toksinus ir gerą savijautą, pataria BENU vaistininkė ir sertifikuota asmeninė trenerė Jūratė Vaičiūnienė.

Nuo pirmadienio atlaisvinus dalį karantino ribojimų, kirpyklos, grožio salonai gali pradėti teikti paslaugas, tačiau jų darbuotojai, sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendimu, privalo dėvėti ne medicinines kaukes ar apsauginius veido skydelius, o respiratorius. BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis sako, kad nors ir skirtingu lygiu, bet nuo koronaviruso saugo ir vienkartinės medicininės kaukės, ir filtruojantys respiratoriai, tačiau pagrindinis jų skirtumas – atliekamos funkcijos. 

Išvengti neplanuoto nėštumo žmonės bandė nuo seniausių laikų – antikos metu buvo populiaru skaičiuoti vaisingas moters dienas, senovės kinai propagavo lytinio akto nutraukimą. Šiandien galime pasidžiaugti, kad sukurta daug veiksmingesnių kontracepcijos būdų: XX amžiuje išplitę prezervatyvai ir cheminės kontracepcijos būdai, dabartinių mokslininkų ištobulinti, kad būtų efektyvūs ir nekeltų nepageidaujamų šalutinių poveikių. Tačiau garsiai kalbėti apie kontracepciją drąsu vis dar ne visiems. Nors ekspertai ir pabrėžia, kad informacija yra pagrindinis raktas teisingai pasirenkant kontracepcijos priemonę.

Jau kovo mėnesį Lietuvos vaistinės turės galimybę teikti vakcinacijos paslaugas – pirmiausia nuo erkinio encefalito ir sezoninio gripo. Net 7 iš 10 Lietuvos gyventojų šią naujieną vertina teigiama, o 41 proc. mano, kad tai paskatins daugiau žmonių pasiskiepyti ir sustiprins visuomenės imunitetą, rodo BENU Vaistinė Lietuva užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės apklausa.

Šalti orai ir šildymas neatsiejami nuo išsausėjusio patalpų oro. Problema, kurią netrunkame pajusti vos spustelėjus šaltukui. Panašu, kad šią žiemą dėl karantino daugiau laiko namuose leidžiantys gyventojai pradėjo labiau rūpintis namų oro kokybe. Oro drėkintuvų pardavimas šį sezoną išaugo dvigubai, o spustelėjus šalčiui – net tris kartus, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. BENU vaistininkė, biomedicinos mokslų daktarė Aurima Stankūnienė sako, kad oro drėkinimas – ne prabanga, o būtinybė. Dėl sauso patalpų oro mažėja mūsų atsparumas virusams, prastėja miego kokybė ir greičiau sensta oda.

Lauke paspaudus šaltukui prasižiojate įkvėpti ir staiga dantis nugelia skausmas – tai pakankamai dažnas reiškinys. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, net 92 proc. žmonių vargina jautrių dantų problema. Dažniausiai kenčia jauni – 25-40 m. žmonės, nes vyresniame amžiuje keičiasi danties struktūra ir ši problema sumažėja. Tačiau kas sukelia dantų jautrumą?

Permainingi orai tampa tikru iššūkiu odai. Nors paprastai rūpinamės veido oda, tačiau nereikėtų pamiršti ir kitų atidengtų kūno vietų – rankų. Taip pat daugiau dėmesio reikia skirti ir lūpoms – jų oda yra ypač plona ir jautri, greitai reaguojanti į nepalankias aplinkos sąlygas ar nesubalansuotą mitybą.

Pastaruoju metu vis dažniau girdime magišką žodžių derinį „miško terapija“ ar „miško maudynės“. Pirmoji Lietuvoje miško terapijos gidė, Milos Monk slapyvardžiu pasivadinusi vertėja Liudmila Monkevičė atskleidžia, kad miško terapija – tai visų žmogaus juslių panardinimas į miško atmosferą.