Vitaminas D

Kaip jau visiems gerai žinoma, vitaminas D yra būtinas, norint geros kaulų ir dantų būklės. Jis padeda palaikyti pastovią kalcio jonų ir fosfato koncentraciją kraujyje, kuri būtina kaului formuotis ir atsinaujinti. Dėl to organizmui turint pakankamai vitamino D ženkliai sumažėja tokių ligų, kaip kaulų retėjimas ir lūžiai, rachitas, osteoporozė, osteomaliacija, tikimybė.

Vaistininkai pastebi didėjantį vitamino D populiarumą. Pastaruoju metu atliekama vis daugiau tyrimų, kuriais patvirtinama arba paneigiama vitamino D įtaka įvairioms sveikatos būklėms. Jau yra žinoma, jog kalciferolis padeda palengvinti simptomus arba išvengti tokių ligų, kaip diabetas, gripas, piktybiniai navikai, kvėpavimo takų infekcijos, širdies ligos. Taip pat pasirodo straipsnių, kuriuose teigiama, kad vitaminas D yra itin svarbus organizmo imunitetui bei depresijos prevencijai. Taigi, šis vitaminas itin naudingas organizmui.

Vitamino D dozė yra nurodoma dviem matavimo vienetais – TV arba IU (tarptautiniais vienetais arba mikrogramais (μg).

Rekomenduojamos paros normos yra:

• 400 TV / 10 μg – 0–12 mėn vaikams;
• 600 TV / 15 μg – vaikams ir suaugusiems;
• 800 TV / 20 μg – senyvo amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir maitinančioms.

Norint sužinoti, kokią vitamino D dozę rinktis (ar ji bus pakankama, ar nebus pertekliaus), rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą.

Vitamino D koncentracija kraujyje matuojama nanogramais per mililitrą (ng / ml) arba nanomoliais per litrą (nmol / l).

Kalciferolio kiekis kraujyje tarp 30–50 ng / ml (arba 75–125 nmol / l) laikomas normaliu.

Kai kalciferolio kiekis svyruoja tarp 20–30 ng / ml (arba 50–75 nmol / l ) nustatomas lengvas trūkumas. Jeigu kalciferolio kiekis yra mažesnis nei 20 ng / ml (arba 50 nmol / l), nustatomas stiprus vitamino D trūkumas.

Vitamino D perdozavimas pasitaiko itin retai: jeigu kalciferolio kiekis viršija 50 ng / ml (arba 125 nmol / l).

Tam, kad tyrimo rezultatai būtų patikimi, prieš tyrimą bent 3–4 dienas rekomenduojama nevartoti jokių vitamino D preparatų, maisto papildų.

Atlikta nemažai epidemiologinių tyrimų, kuriais remiantis, galima daryti išvadą, jog vitamino D trūkumas yra labai dažna problema visame pasaulyje. Lietuvoje saulėtų dienų mažai, dėl to reikiamą vitamino D kiekį gauti sunku, ypač žiemos metu. Prastesniam vitamino D įsisavinimui įtakos taip pat turi tokie veiksniai, kaip amžius, viršsvoris, retas išėjimas į lauką, kai kurios ligos, pavyzdžiui, virškinamojo trakto (Krono liga) ar cistinė fibrozė, vaistų, tokių kaip fenitoinas, gliukokortikoidai, vartojamas. Maža magnio koncentracija kraujyje taip pat gali lemti prastesnį vitamino D įsisavinimą.

Vitamino D trūkumas gali pasireikšti šiais bendriniais simptomais:

• Dažniau sergate. Dažnai besikartojančių kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip peršalimas, bronchitas ar gripas, gali rodyti vitamino D stoką, nes kai jo trūkstant, silpnėja organizmo imuninė sistema.
• Jaučiate nuovargį, mieguistumą. Tyrimai rodo, kad kai trūksta vitamino D, prastėja miego kokybė, mažėja jo trukmė, gali atsirasti nemiga.
• Kankina kaulų, raumenų skausmas ir bendras silpnumas. Atlikti tyrimai parodė, kad žmonų, kurie jautė šiuos simptomus, kraujyje buvo rasta mažesnė vitamino D koncentracija.
• Atsirado nuotaikų kaitos, depresijos požymiai. Vitaminas D turi įtakos hormono serotonino išsiskyrimui smegenyse. Jo trūkumas gali pasireikšti irzlumu, prasta nuotaika, ilgainiui gali išsivystyti depresija.
• Po operacijų ar traumų lėčiau gyja žaizdos. Tai dar vienas ženklas, rodantis, kad organizme trūksta vitamino D.
• Slenka plaukai. Moterims plaukų slinkimas dažnai siejamas su vitamino D trūkumu.

Ignoruojant šiuos simptomus gali išsivystyti sunkios ligos.

Vitamino D nepakankamumas skirtingose amžiaus grupėse pasireiškia vis kitaip. Viena plačiausiai paplitusių ligų, susijusių su vitamino D trūkumu – vaikų rachitas. Tai liga, pasireiškianti sutrikusia medžiagų, ypač kalcio ir fosforo, apykaita ir įvairių organų pažeidimu. Vaikams gali deformuotis kaukolė ir stuburas, sutrikti dantukų dygimas, atsirasti dėmių ant dantų. Sergamumas pasireiškia vaikams nuo 2 mėnesių iki 2 metų. Suaugusiems vitamino D trūkumas gali lemti osteoporozės atsiradimą. Susirgus šia liga, sumažėja kaulinė masė, padidėja kaulų trapumas, išauga lūžių rizika, sutrinka kaulų mineralizacija.

Jei vitamino D koncentracija kraujyje nepakankama, suaugusiems rekomenduojamos 2000–4000 TV dozės. Jeigu vitamino D lygis kraujyje kritiškai mažas, tik gydytojas gali paskirti didesnę dozę turintį vitamino D preparatą.

Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas. Tai reiškia, kad geriausiai jis pasisavinimas tada, kai vartojamas su maistu, kuriame gausu gerųjų riebalų. Moksliniai tyrimai parodė, jog vartojant vitaminą D su pagrindiniu dienos valgiu, kuris dažniausiai būna sočiausias, jo koncentracija po 2–3 mėnesių padidėjo net apie 50 %. Tačiau jei dvejojate, ar  nepamiršite išgerti vitaminų prieš pietus arba vakarienę, galite vartoti rytais, įtraukiant vitaminą D į pusryčius. Tokiu atveju, pusryčiai turėtų būti sotūs, papildyti tokiais produktais, kaip avokadai, riešutai, kiaušiniai. Prieš miegą vitamino D geriau nevartoti.

Liposomomis vadinamos mikrokapsulės. Jei pažiūrėtume pro mikroskopą, jos atrodytų kaip daugybė mažų pūslelių, kurios dar apgaubtos apsauginiu fosfolipidų sluoksniu. Į liposomas galima įterpti vaistus, vitaminus ir netgi genus.

Pastaruoju metu pastebimas didesnis susidomėjimas liposominiais maisto papildais. Būtent dėl šios „pūslelių technologijos“ organizmas geriau įsisavina vitaminus.

Vienas iš populiariausių liposominių vitaminų – tai vitaminas D. Liposomos viduje esantis vitaminas D yra apsaugotas nuo išorinių veiksnių, kurie sutinkami jam keliaujant organizmu. Liposomų fosfolipidų sluoksnis apsaugo vitaminą D net nuo organizmo fermentų virškinamajame trakte. Būtent čia didžioji dalis naudingųjų medžiagų, esančių įprastuose maisto papilduose, žūsta veikiami skrandžio sulčių ir fermentų, o  kraujo sistemą pasiekia tik nedidelė vitaminų ir mineralų dalis. O vitaminas D, esantis liposomoje, pasiekia kraujo sistemą nepakitęs. Tai reiškia, kad jo įsisavinimas pagerėja kelis kartus.

Apibendrinus, galima daryti išvadą, kad liposominį vitaminą D organizmas pasisavina geriau už įprastus papildus.

Vitaminas D augančiam organizmui labai svarbus nuo pat gimimo, nes jis turi daug įtakos kaulinio audinio formavimui ir visai vaiko fizinei raidai. Mažieji kasdien saulėje turėtų praleisti bent 15 minučių tarp 10–15 h, kad gautų pakankamą vitamino D kiekį iš saulės. Nereikia baimintis, kad vaikams saulės bus per daug, nes vitamino D pertekliaus organizme nebus – jis tiesiog suyra odoje.

Lietuvos ir kitų panašaus klimato šalių saulė spinduliais visais metus nelepina, todėl jų organizmas gauna per mažai, kad spėtų pagaminti pakankamai vitamino D. Dėl šios priežasties vaikams trūkstamą vitaminų kiekį gali papildyti maisto papildai.

Didžiajai daugumai žindomų arba mišriai maitinamų kūdikių trūksta vitamino D. Tiesa, iš motinos pieno gaunama šiek tiek vitaminų, bet nepakankamai. Tam, kad būtų užtikrinta pakankama vitamino D koncentracija organizme, nuo 2–4 savaitės rekomenduojama jo duoti papildomai. Mišriai arba mišinėliu maitinamiems kūdikiams vitaminas D skiriamas priklausomai nuo to, koks kiekis yra įdėtas į mišinėlio sudėtį. Vaikams rekomenduojama vartoti šį vitaminą ištisus metus vis pakoreguojant dozę pagal metų laiką bei laiko, praleidžiamo lauke, kiekį.

Vaikams ir kūdikiams rekomenduojamos vitamino D paros normos:

• 0–6 mėnesių – 400 TV; didžiausia galima riba – 1000 TV;
• 6–12 mėnesių – 400–600 TV; didžiausia galima riba – 1000 TV;
• 1–10 metų – 600–1000 TV; didžiausia galima riba – 2000 TV;
• 11–18 metų – 600–1000 TV; didžiausia galima riba – 4000 TV.

Taip pat naudinga pavasarį pasidaryti vitamino D tyrimą.

Kad kūdikiui trūksta vitamino D galima matyti iš tokių simptomų, kaip apetito nebuvimas, vėluojantis dantų dygimas (jie būna silpni ir gendantys), sulėtėjęs augimas, prakaitavimas, silpni kaulai, suminkštėję pakaušio kaulai.

Vitamino D maisto papildai kūdikiams dažniausiai skiriami aliejinių tirpalų pavidalu, dozuojami lašais. Viename lašelyje yra 400 TV, t. y. rekomenduojama paros norma. Šiek tiek didesniems vaikams skirtų maisto papildų asortimentas yra platesnis – turime įvairių formų vitamino D: skysčių, guminukų, purškalų į burną, kramtomųjų tablečių.

Vitaminas D gali būti grynas arba multivitaminų sudėtyje. Joje dažniausiai būna visa reikalinga paros norma. Esant trūkumui ir norint stipresnio bei efektyvesnio vitamino D įsisavinimo, rekomenduojama rinktis grynojo vitamino D papildus.

Vitaminas D nėštumo metu svarbus vaisiaus vystymuisi, todėl dar besilaukiančiai moteriai rekomenduojama pasitikrinti vitamino D kiekį ir, esant poreikiui, jį padidinti. Reikiamą šio vitamino koncentraciją labai svarbu palaikyti iki pat gimdymo, nes tai turi įtakos naujagimio sveikatai. Tyrimais įrodyta, kad vitaminu D aprūpintas organizmas nėštumo metu padeda išvengti tokių vaikų ligų, kaip rachitas, reumatoidinis artritas, diabetas. Kadangi nėštumo metu padidėja kalcio poreikis – jo turi užtekti ir moteriai, ir vaikui, išauga ir vitamino D poreikis, ypač dėl rachito profilaktikos. Pakankamas vitamino D kiekis taip pat sumažina priešlaikinio gimdymo riziką.

Kai kūdikiui trūksta vitamino D, jis imamas iš nėščiosios organizmo, taip vaisiui kompensuojant jo trūkumą. Tačiau šio vitamino vis tiek gali trūkti, o tai turėtų įtakos rachito vystymuisi ateityje, gali išaugti kaulų lūžių tikimybė. Kai vitamino D nėščiosios organizmui trūksta ilgą laiką, jai gali pradėti slinkti plaukai, suprastėti dantų ir nagų būklė.

Svarbu žinoti, kad vitamino D galima ir perdozuoti, todėl nėščioji negali jo vartoti savo nuožiūra, būtina pasidaryti tyrimą. Jeigu vitamino D koncentracija organizme per didelė, didėja kalcio kiekis kraujyje – dėl jo pertekliaus formuojasi aterosklerozinės plokštelės. Visgi vartojant maisto papildus, subalansuotus nėščiosioms ir maitinančioms, vitamino D kiekis yra saugus, todėl perdozavimas neįmanomas.

Per didelis vitamino D kiekis organizme – itin reta problema. Dėl saulės spindulių kalciferolio pertekliaus nebūna, nes jis suyra dar odoje. Dažniausiai perdozuojama maisto papildų, kai nežinoma, ar vitamino D kiekis tikrai trūksta. Jo perteklius iš maisto papildų kaupiasi kūno riebaluose ir nėra pašalinamas. Perdozavus gali pasireikšti tokie simptomai, kaip pykinimas, šleikštulys, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, prakaitavimas, galvos svaigimas, nuovargis, svorio kritimas, gali vystytis hiperkalcemija, inkstų ligos. Jeigu vartojamos gydytojo paskirtos didelės vitamino D dozės, rekomenduojama kas porą mėnesių darytis vitamino D tyrimą.

Pagal farmacinę formą ir tai, kaip ji veikia vitamino D įsisavinimą, papildai skirstomi į šias rūšis:

• Liposominis: Vita-D-Lip 4000 liposomonis vitaminas N30, Smart Hit Vitamin D, SmartHit IV Vitamins D3 + K2.
• Purškalai į burną: Vitiron D3 Olive Sun 1000/2000/4000 TV, Mega Vitamin D Spray 2000 TV.
• Kapsulės: Livsane vitamino D3 4000 kapsulės, Boncel 5600 TV kapsulės, Oilesen Vitaminas D3, Olidetrim Omega, Nexovit, ECOSH vitaminas D3 4000TV kapsulės su ekologiškų kanapių sėklų miltais, NOW VIT-D 2000 minkštosios kapsulės, LIVSANE D3 2000 kapsulės, OILIDIN FORTE vitaminas D3 4000TV kapsulės, OILESEN VITAMINAS D3 su juodųjų ikrų aliejumi, WALMARK Mega Vitamin D 2000 IU kapsulės, Möller's D VITAMIN EXTRA kapsulės.
• Aliejiniai tirpalai: Oiledixin aliejinis tirpalas, Oilesen Vitaminas D3 400 geriamieji lašai.
• Guminukai/ kramtomos tabletės: Bertil’s Vitaminas D3 50 µg kramtomosios tabletės, Livol Extra vitamino D guminukai, D-max kids kramtomosios tabletės.
• Tabletės: Lifeplan 4000 TV tabletės, Detrical, Ultra Vitamin D3 2000IU tabletės EXTRA STRENGHT.

Geriausiai įsisavinimas liposominis vitaminas D, nes liposominė technologija apsaugo nuo virškinamojo trakto ir fermentų veiklos ir padeda vitaminui pasiekti kraujotaką nepakitusiam. Purškalai į burną taip pat gerai įsisavinami, nes iškart patenka į kraujo sistemą.

Didžiausias maisto papildų pasirinkimas yra kapsulių grupėje. Aliejinių tirpalų ir jais užpildytų kapsulių pranašumas yra tas, kad tokiam vitamino D organizme nereikia tirpti. Guminukai bei kramtomos tabletės labiau orientuotos į vaikus, nes yra malonaus skonio, įvairių formų, patogiau sukramtomos (nuryjamomis tabletėmis galima užspringti). Didžiausias tablečių pranašumas – kaina. Renkantis vitamino D tabletes svarbu žinoti, kad jos veiksmingiausios vartojant kartu su maistu, kuris gausus gerųjų riebalų.