Registruotis bei skiepytis vaistinėje gali tik 18 metų sulaukę asmenys.
Erkinis encefalitas – tai sunki erkių platinama virusinė infekcija, galinti pažeisti galvos smegenis, jų dangalus ir periferinius nervus. Užsikrėsti erkiniu encefalitu galima įkandus virusą platinančiai erkei, rečiau – išgėrus nepasterizuoto karvių ar ožkų pieno.
Erkinis encefalitas neturi specifinio gydymo, todėl vienintelė efektyvi priemonė išvengti šios infekcijos – skiepai. Erkinio encefalito vakcinos patikimumas siekia 98 proc.
Inkubacinis ligos periodas gali trukti nuo 2 iki 33 dienų. Tačiau dažniausiai praėjus 2–3 savaitėms erkiniu encefalitu užkrėstas asmuo gali pajusti į gripą panašius simptomus: nedidelį karščiavimą, maudžiančius kaulų, raumenų, galvos skausmus, nuovargį. Šie simptomai trunka apie savaitę, po to dauguma žmonių pasijunta geriau.
Tačiau kas trečiam užkrėstam asmeniui virusas išplinta už kraujotakos ribų ir prasideda antroji ligos fazė – smegenų dangalų, galvos ir nugaros smegenų pažeidimai, kurie ypač pavojingi ar net mirtini – kasmet Lietuvoje nuo erkinio encefalito miršta 1–3 asmenys.
Tokiu atveju, po 2–7 dienų vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų sudirginimo požymių: stiprus galvos skausmas, vėmimas, galvos svaigimas, pusiausvyros, sąmonės sutrikimai ar net paralyžius. Tokiais atvejais reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Lietuvoje erkinio encefalito atvejų daugėja, kasmet, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC), duomenimis, vidutiniškai suserga 470 asmenų. Maždaug trečdalis persirgusiųjų erkiniu encefalitu nevisiškai pasveiksta.