Prieš leidžiantis į ilgus žygius, pirmiausia derėtų pasirūpinti organizmo ištverme. Pavyzdžiui, kasdien skirti laiko ilgiems pasivaikščiojimams ar triskart per savaitę – bėgiojimui ristele. Tuomet žygio metu keliasdešimt ir daugiau kilometrų per dieną nesukels organizmui šoko. Antra, iš anksto būtina pasirūpinti pėdomis ir kojomis – jei kojos neneša, nepadės ir žygio draugai.

Tyrimai rodo, kad bent 30 proc. moterų bent kartą gyvenime yra sirgusios šlapimo pūslės uždegimu. Ši liga, pasireiškianti itin nemaloniais simptomais – perštėjimu, graužimu ir deginimu pilvo apačioje, – sezono nesirenka: ja sergama tiek šaltuoju metų laiku, tiek vasarą.

Makšties grybelio, kitaip dar vadinamo makšties kandidoze ar pienlige, simptomus bent kartą gyvenime patiria ~ 70 proc. moterų. Ko gero, kiekviena iš jų pritartų, kad šios ligos nepalinkėtumei net priešui.