Aknė: kokios klaidos trukdo atsikratyti spuogų
Nors kai kurie mano, kad aknė yra tik paauglių problema, su šia lėtine uždegimine odos liga susiduria ir daugybė suaugusiųjų, o netinkami gydymo sprendimai neretai baigiasi randais. Specialistės papasakojo, kokie veiksniai lemia šios ligos atsiradimą, kokios klaidos dažniausiai daromos bandant spuogus gydyti savarankiškai, ir atskleidė, kaip išvengti randų bei ką daryti jiems susiformavus.
Ne kiekvienas spuogas yra aknė
„Nors aknė dažniausiai siejama su paauglyste, ši odos liga gali varginti ir suaugusiuosius, o ypač dažnai su ja susiduria moterys. Praktikoje neretai matome atvejų, kai spuogai pirmą kartą atsiranda jau sulaukus 25–30 metų ar net vėliau“, – pastebi BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė Ramunė Uosienė.
Pasak R. Uosienės, ne kiekvienas atsiradęs spuogas reiškia aknę – pavienius bėrimus gali sukelti stresas, hormoniniai svyravimai, netinkama mityba ar netinkamai parinktos kosmetikos priemonės, tačiau aknė dažniausiai pasižymi tuo, kad bėrimai kartojasi, išlieka ilgiau ir apima didesnius odos plotus.
Dažniausias aknės požymis – inkštirai
„Vienas dažniausių aknės požymių, padedančių atskirti ją nuo kitų odos ligų, yra komedonai, kurie dar vadinami inkštirais. Taip pat dažnai atsiranda uždegiminių spuogų, paraudusių mazgelių ar net skausmingų cistų. Dažniausiai pažeidžiamos yra tos sritys, kuriose esama daugiau riebalinių liaukų – veidas, krūtinė, pečiai ir nugara“, – sako R. Uosienė.
Aknė kartais gali būti painiojama su rožine, tačiau R. Uosienė pabrėžia, kad rožinei nėra būdingi inkštirai. Pasak jos, aknę įtarti reikėtų tuomet, kai bėrimai nepraeina kelias savaites ar mėnesius, kartojasi tose pačiose srityse, atsiranda inkštirų arba, praėjus uždegimui, lieka dėmių bei randelių.
Kaip formuojasi aknė?
REVÙ CLINIC gydytoja dermatovenerologė Agnė Panavienė teigia, jog aknės vystymuisi svarbūs keli tarpusavyje susiję procesai. Pasak jos, akne sergančių pacientų riebalinės liaukos yra didesnės ir aktyvesnės, jautriau reaguojančios į įvairius veiksnius.
„Suaktyvėjus jų veiklai, išsiskiria daugiau sebumo, sutrinka ir folikulo keratinizacija – suragėjusios ląstelės sukimba, kaupiasi ir taip susidaro mikrokomedonas. Tai – pats ankstyviausias, dar plika akimi nematomas aknės pažeidimas, iš kurio vėliau formuojasi uždari ar atviri komedonai, o vėliau – ir uždegiminiai bėrimai“, – aiškina A. Panavienė.
Pasak gydytojos, svarbus ir aknės bakterijos vaidmuo, tačiau ši bakterija gyvena ir sveiko žmogaus odoje, tad problemas dažniausiai sukelia jos padermių skirtumai bei individuali imuninės sistemos reakcija.
„Aknės sunkumą taip pat lemia ne vienas veiksnys – svarbūs genetiniai skirtumai, riebalinių liaukų jautrumas hormonams, sebumo sudėtis, folikulo keratinizacija, imuninės reakcijos stiprumas, uždegimo intensyvumas ir trukmė. Įtakos turi ir tai, kaip anksti pradedamas veiksmingas gydymas“, – sako A. Panavienė.
Genetinis polinkis ir kasdienių įpročių vaidmuo
Pasak A. Panavienės, vienas svarbiausių aknės veiksnių yra genetika: „Dvynių tyrimuose nustatyta, jog iki 80 proc. aknės atvejų yra būdingas genetinis polinkis. Hormonai taip pat svarbūs, nes gali skatinti riebalinių liaukų aktyvumą ir sebumo gamybą. Vis dėlto, daugumos akne sergančių pacientų hormonų tyrimai yra visiškai normalūs, tačiau riebalinės liaukos jautriau reaguoja net į normalius hormonų svyravimus.“
Mityba ir gyvenimo būdas nėra šios ligos sukėlėjai, tačiau gydytoja pabrėžia, kad tai yra ligą bloginantys veiksniai. Aknė dažnai siejama su aukšto glikeminio indekso produktų – saldžių gėrimų, saldumynų, baltų miltų, perdirbtų angliavandenių – bei karvės pieno vartojimu.
„Tokia mityba skatina uždegiminius procesus, aktyvina riebalinių liaukų veiklą. Stresas ir miego trūkumas taip pat gali suaktyvinti ligą. Svarbu paminėti ir žarnyną. Nustatyti tam tikri skirtumai tarp sveikų ir akne sergančių žmonių žarnyno mikrobiotos sudėties – akne sergančių pacientų žarnyne vyrauja tam tikros bakterijos, galinčios didinti uždegimą“, – pastebi A. Panavienė.
Dažniausios aknės gydymo klaidos
Viena dažniausių aknės gydymo klaidų yra noras kuo greičiau atsikratyti varginančiais spuogais. Pasak R. Uosienės, pacientai dažnai bando aknę gydyti vadovaujantis atsitiktiniais socialinių tinklų patarimais ar pažįstamų žmonių rekomendacijomis.
„Dažnai persistengiama valant odą – naudojami stiprūs šveitikliai, spiritiniai tonikai ar odą sausinančios priemonės. Pernelyg agresyvi priežiūra pažeidžia apsauginį odos barjerą, skatina sudirgimą ir gali dar labiau sustiprinti uždegimą, – pabrėžia R. Uosienė. – Kita dažna klaida yra spuogų lietimas ir bandymas juos spausti. Nors gali atrodyti, kad taip problema išsispręs greičiau, savarankiškas spuogų spaudinėjimas gali lemti didesnę infekcijų, randų ir pigmentinių dėmių atsiradimo riziką.“
Netinkamai parinkta kosmetika gali pakenkti
Dar viena problema – netinkamai parinktos kosmetikos priemonės. Pasak R. Uosienės, sunkios tekstūros, riebūs, poras kemšantys kremai ar makiažo priemonės gali apsunkinti odos būklę, tačiau ne mažiau žalingas ir visiškas drėkinamųjų priemonių atsisakymas.
„Pastebima ir dar viena tendencija, kai vienu metu naudojama per daug aktyviųjų ingredientų – derinamos rūgštys, retinoidai, benzoilo peroksidas ir kitos stipriai veikiančios priemonės. Svarbu suprasti, kad aknė yra ne tik estetinė, bet ir uždegiminė odos liga, todėl rezultatai pasiekiami ne eksperimentuojant, o pasirenkant individualiai pritaikytą odos priežiūrą ir, jei reikia, specialisto rekomenduotą gydymą.“
Gydymo procesas ir randų korekcija
Esant lengvai ar vidutinio sunkumo aknei, gali būti skiriamas vietinis gydymas tepamais vaistais, o suaugusių moterų aknė gali būti gydoma geriamaisiais preparatais, padedančiais sureguliuoti hormonų pusiausvyrą.
„Jeigu procesas pažengęs, liga sunki, atspari gydymui ar stebimas randėjimas, pasitelkiama „sunkioji“ artilerija – geriamieji vaistai, retinoidai, veikiantys visas aknės formavimosi grandis. Šiandien aknės gydymas remiasi holistiniu požiūriu – atsižvelgiama į tinkamai parinktą odos priežiūrą, medikamentinį gydymą, mitybos korekcijas, miegą, streso valdymą ir kitus, ligą galinčius provokuoti veiksnius“, – sako gydytoja.
Svarbiausia randų prevencijos priemonė yra ankstyvas ir veiksmingas aktyvios aknės gydymas. Kuo uždegimas gilesnis ir kuo labiau užsitęsęs, tuo didesnė kolageno pažeidimo ir randėjimo rizika.
„Jau susiformavusių randų gydymas parenkamas pagal jų tipą. Dažniausiai vieno universalaus metodo nepakanka ir metodai derinami tarpusavyje. Prieš pradedant randų korekciją, svarbu suvaldyti aktyvią aknę, įvertinti odos fototipą, polinkį į hiperpigmentaciją ir sudaryti etapais vykdomą planą“, – teigia A. Panavienė.
Kada metas kreiptis į gydytoją?
Nors lengvos ir vidutinės formos aknę dažnai pavyksta suvaldyti tinkamai parinkta odos priežiūra ir nereceptinėmis priemonėmis, savarankiškų pastangų kartais neužtenka. Anot R. Uosienės, į gydytoją dermatologą reikėtų kreiptis tuomet, kai bėrimai tampa gausūs, gilūs, skausmingi, apima ne tik veidą, bet ir nugarą, krūtinę ar pečius.
„Nedelsti verta ir tada, jei po spuogų lieka tamsios dėmės, randeliai ar odos nelygumai. Randų prevencija – viena svarbiausių priežasčių kuo anksčiau pradėti tinkamą gydymą, nes susiformavusius randus gydyti yra gerokai sudėtingiau nei užkirsti kelią jų atsiradimui“, – pastebi R. Uosienė.
Svarbu nepamiršti, kad aknė gali paveikti ne tik odą, bet ir emocinę savijautą. Anot R. Uosienės, jei dėl bėrimų žmogus ima vengti bendravimo, jaučia gėdą, praranda pasitikėjimą savimi ar nuolat galvoja apie savo odos būklę, tai taip pat yra pakankama priežastis kreiptis pagalbos. „Aknė nėra vien estetinė problema: tai – lėtinė uždegiminė odos liga, kurios nereikėtų nuvertinti“, – sako R. Uosienė.
