Erkinis encefalitas ir jo simptomai: vaistininkė ragina ruoštis šiltajam sezonui ir pasiskiepyti laiku

Vis šiltesnės žiemos, rečiau šienaujamos viešosios miestų erdvės, poilsis prie ežero ar nekaltas pasivaikščiojimas miškelyje gali tapti netikėta erkinio encefalito susirgimo aplinkybe. Efektyviausia apsauga, neribojant savęs – laiku atlikti skiepai. Kadangi pirmieji susirgimai fiksuojami jau kovo ar balandžio mėnesiais, pasak BENU vaistininkės Lauros Mockutės, dabar geriausias metas pradėti kurti apsaugą.

Erkinis encefalitas – itin klastinga ir nepagydoma liga. Ja užsikrėsti gali visi, o simptomai pasireiškia tik po kurio laiko. Net 90 proc. atvejų žmonės užsikrečia birželio–spalio mėnesiais. Tai susiję su erkių aktyvumu ir dažnesniu gyventojų buvimu gamtoje, todėl dabar geras laikas pradėti skiepijimosi kursą.

„Kadangi žiemos nebe tokios šaltos, erkės būna aktyvios ir labai anksti pavasarį. Per žiemą jos šiltai peržiemoja. O kad įsisiurbtų erkė, nereikia net eiti į mišką, jų pilna parkuose, daugiabučių kiemuose, pažintiniuose takuose ar net nuosavų namų kiemuose,“ – pasakoja vaistininkė.

Susirgus – gydymas tik simptominis

Erkinį encefalitą nešioja ne visos erkės, o tik apsikrėtusios. Todėl pats įsisiurbimas, anot specialistės, dar nereiškia, kad žmogus jau susirgo: „Kadangi ligą pernešti gali ir taip vadinamos nimfos stadijos erkė, kuri yra labai maža ir beveik nesimato, žmogus gali nepastebėti, kad jam įkando ir kad apsikrėtė šia liga. Apie ją neretai sužino tik pasireiškus simptomams. Tuomet kelio atgal nebėra, todėl efektyviausia apsauga nuo ligos – laiku atliktas skiepas.“

Po užsikrėtimo pasireiškia gan nespecifiniai simptomai: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas. Ilgainiui simptomai intensyvėja. Vaistų nuo šios ligos nėra, todėl, pasak L. Mockutės, labai svarbu laiku užbėgti įvykiams už akių ir efektyviai apsisaugoti.

„Erkinis encefalitas – tai sunki virusinė liga, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Ši infekcija gali sukelti įvairius liekamuosius reiškinius, tarp jų ir invalidumą. Gydomi tik simptomai, vaistų nuo jos nėra. Liekamieji reiškiniai gali išlikti visam gyvenimui, o kokie jie bus, pasakyti iš karto – sudėtinga,“ – pabrėžia specialistė.

Kaip ir kada skiepytis

Rinkoje yra kelios vakcinos, todėl kiekvienu atveju vakcinavimo planą reikėtų pasitikslinti, priklausomai nuo pasirinktos vakcinos. Pasak vaistininkės, iš esmės yra du skiepijimosi būdai: „Greitesnis ir įprastinis skiepijimosi planas. Nors veiksmingi abu, tačiau turint laiko, rekomenduojama antrąją dozę gauti po 1-3 mėn. Tuomet trečioji dozė sektų tik po 5-12 mėn. nuo antrosios. Taip žmogus imunitetą išlaikys ilgiau.

Pagreitintu atveju antra vakcina suleidžiama po 2 sav. nuo pirmosios, o trečia – 5-12 mėn. po antrosios. Pastarasis būdas rekomenduojamas tiems, kas nespėjo pasiskiepyti laiku ir skiepijasi jau atėjus erkių aktyvumo sezonui.“

Kaip akcentuoja specialistė, praleidus sustiprinamąją dozę, visos schemos kartoti nereikia. Tiesiog tuo laikotarpiu žmogus imuniteto neturi. Kartoti schemą nuo pradžių reikėtų praleidus antrąją dozę. Taip pat būtinos ir revakcinacijos, palaikančiomis dozėmis vyresniems nei 65 m. po 3 metų, o jaunesniems – kas 5 metus.

Skiepai – lengvai prieinami

Pasak specialistės, skiepai mūsų platumų žmonėms yra vienas būtiniausių apsisaugojimo būdų nuo erkinio encefalito: „Lietuva yra epidemiologinėje erkinio encefalito zonoje, todėl skiepytis tiesiog būtina. Kadangi šiandien prieiga šiems skiepams yra labai lengva, raginčiau nedelsti, nes tai galima padaryti tiesiog vaistinėje. Registruotis skiepui reikėtų vaistinės internetinėje svetainėje,“ ­– primena BENU vaistininkė Laura Mockutė.