2023-04-14
2023-04-14
Dėmesys kokybiškam gyvenimo būdui, įskaitant sveikesnį maisto racioną ir žalingų įpročių atsisakymą, – bene veiksmingiausia inkstų problemų prevencija. Visgi inkstų ligos nesirenka amžiaus ar lyties, o jų simptomai dažniausiai atsiranda susirgimui jau pažengus. Apie grėsmes šiai sveikatos sričiai ir jos gerinimą pasakoja gydytoja nefrologė ir vaistininkė.
Skausmingas, dažnas šlapinimasis, pakitusios spalvos, pavyzdžiui, kraujingas šlapimas, tinimai, pykinimas, amoniako kvapas burnoje – pirmieji ženklai, kuriuos pastebėjus „Konstitucijos klinikos“ gydytoja nefrologė D. Sukackienė ragina skubėti pasitikrinti sveikatos. Taip pat neverta numoti ranka į nugaros skausmą inkstų srityje – jis gali signalizuoti apie akmenų susidarymą.
„Nuo inkstų ligų nesame apsaugotas nė vienas, tačiau skiriasi jų pobūdis ir sukeliančios priežastys. Vaikus ir jaunuolius dažniausiai užklumpa infekcinės, įgimtos, paveldimos ar autoimuninės ligos, o suaugusiesiems susirgimas dažnai yra kitų ūminių ar lėtinių ligų pasekmė“, – komentuoja gydytoja.
Ypač atidžiai stebėti inkstų veiklą svarbu sergant cukriniu diabetu, skundžiantis didesniu kraujo spaudimu, širdies kraujagyslių ligomis arba jei artimiesiems yra buvę inkstų ligų atvejų. Inkstų policistozė, anot D. Sukackienės, viena dažnesnių paveldimų ligų.
BENU vaistininkė Laura Mockutė priduria, kad inkstų problemų riziką turi ir tie, kurie piktnaudžiauja nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo: diklofenaku, neocitramonu, paracetamoliu, ibuprofenu. „Visgi įprastai klientus į vaistines atveda šlapimo pūslės uždegimas. Lėtinis inkstų nepakankamumas, uždegimas, cistos ar akmenys, infekcija ir vėžys – retesnės būklės, reikalaujančios skubios gydytojų priežiūros“, – akcentuoja specialistė.
D. Sukackienė ramina, kad šlapimo organų infekcijos dažniausiai išgydomos antibakteriniais vaistais. Ūminiam inkstų pažeidimui gali prireikti pakaitinės inkstų terapijos – dializės, tačiau šios ligos prognozė irgi dažniausiai gera, nes pavyksta atkurti arba pagerinti inkstų funkciją.
„Kuo anksčiau diagnozuojamas lėtinis susirgimas, tuo didesnė tikimybė, kad jis lėčiau progresuos ir pavyks suvaldyti komplikacijas. Tačiau ligai pažengus, skiriamas gydymas hemodialize, peritonine dialize ar inkstą transplantuojant. Tik kai kurios ligos, pavyzdžiui, autoimuninės, linkusios atsinaujinti, net ir po transplantacijos“, – pažymi gydytoja.
D. Sukackienės teigimu, pagal mokslinę literatūrą lėtinės inkstų ligos būdingesnės moterims, nes joms dažniau pasireiškia šlapimo organų infekcijos ar nėštumo metu patirtų būklių, tokių kaip aukštas kraujospūdis ar eklamsija, sukeltos inkstų pažaidos. Vyrams priskiriamas spartesnis galutinės inkstų ligos progresavimas siejamas su hormonų koncentracija, žalingais įpročiais, nesveiku gyvenimo būdu.
Nepaisant skirtingų priežasčių, sveikesnė mityba – vienas prioritetų, kuris ne tik padeda išvengti inkstų ligų, bet ir apskritai gyventi kokybiškiau. Pavyzdžiui, šiandien populiarūs riebūs, augaliniame aliejuje kepti (angl. deep fried) patiekalai žalingi ne tik inkstams, bet ir visoms organų sistemoms. „JAV atlikti tyrimai parodė, kad lėtine inkstų liga sergantys pacientai, valgę tokį maistą ir perdirbtus jo produktus, turėjo 50 proc. didesnę mirties riziką nei tie, kurių mityba buvo sveikesnė“, – pamini gydytoja nefrologė.
L. Mockutė savo ruožtu rekomenduoja vengti ir labai aštrių bei sūrių patiekalų – druska sulaiko vandenį organizme, todėl atsiranda pirmiau minėti patinimai, blogiau veikia vaistai, padidėja kraujo spaudimas: „Skysčių vartojimas ir jų kiekio organizme palaikymas svarbus tiek dėl šios priežasties, tiek norint apsisaugoti nuo koncentruoto šlapimo susidarymo, kuris dirgina šlapimo pūslę.“
Sergant inkstų ligomis vaistininkė taip pat siūlo saikingiau vartoti daug kalio turinčių produktų: pomidorų, bananų, vynuogių, razinų, kiti džiovintų vaisių, grybų, braškių, slyvų. Alkoholis ir rūkymas neigiamai veikia ne tik inkstų sveikatą, bet apskritai visą organizmą, sukelia gretutines ligas, tad atsisveikinti su šiais įpročiais būtina bet kuriuo atveju.
Komentuodama inkstams palankų maisto racioną, D. Sukackienė įvardija vaisius ir daržoves, kuriuose gausu vitamino C, viso grūdo, neriebius pieno ir mėsos produktus, jūros gėrybes, paukštieną, kiaušinius, ankštinius augalus, riešutus, sėklas ir sojos gaminius.
„Kalbant apie aštrų maistą užfiksuota, kad čili pipirų aktyvusis komponentas kapsicinas kaip tik turi apsauginį poveikį inkstams“, – atkreipia dėmesį gydytoja nefrologė.
L. Mockutė atsigręžia į ligos pobūdžiui subalansuotą maisto produktų ir inkstams vertingų papildomų medžiagų pasirinkimą. Pavyzdžiui, sergant pielonefritu tinka baltymai, kurie nerekomenduojami inkstų nepakankamumo atveju.
„Agurkai, arbūzai, agrastai skatina šlapimo išsiskyrimą. Šlapimo takų infekcijų, uždegimų atvejais į mitybos racioną pravartu įtraukti serbentus, spanguoles, mėlynes, bruknes. Taip pat petražoles, kuriose gausu flavanoidų, asiūklių žolės, rūgščių takažolių, beržų, meškauogių lapų arbatą“, – dalijasi BENU specialistė.
Papildai su aminorūgštimis, pavyzdžiui, metioninu, skaido inkstams kenkiančius riebalus, o D-manozė – natūralus augalinis monosacharidas gelbsti turint problemų su šlapimo takais. Galiausiai BENU specialistė primena, kad vengdami streso bei praktikuodami fizinį aktyvumą ne tik rūpinamės inkstų sveikata, bet ir kilstelime visokeriopos savijautos kartelę.
