2022-11-29
2022-11-29
Itin dažnai europiečių išgirstama diagnozė šaltuoju laikotarpiu – vitamino D trūkumas. Ją dažniausiai išgirsta pernelyg atsainiai žiūrintieji į vitamino D vartojimą arba ignoruojantieji organizmo siunčiamus signalus apie vitamino trūkumą. Vaistininkė išskiria – tinkamas suvokimas apie vitamino D organizmui svarbą bei reguliarus jo vartojimas padės pagerinti bendrą savijautą ir išvengti kai kurių lėtinių organizmo ligų.
Europos endokrinologijos žurnale publikuoto tyrimo duomenimis, vitamino D trūksta maždaug 20 proc. šiaurės Europos gyventojų ir 30–60 proc. vakarų, pietų Europos gyventojų, o ypač didelis vitamino D trūkumas kamuoja net dešimtadalį europiečių. BENU vaistininkės Lauros Mockutės teigimu, esminės priežastys, lemiančios šio vitamino trūkumą Lietuvos gyventojams, yra kelios.
„Pagrindiniai vitamino D šaltiniai yra saulė, maistas, maisto papildai. Dėl mūsų šalies geografinės padėties, iš saulės vitamino D įsisavinti beveik negalime, mat Lietuvoje saulėtų dienų nedaug. Kadangi su maistu įsisaviname tik apie 10 proc. organizmui reikalingo vitamino D kiekio, vienintelis būdas aprūpinti organizmą pakankama vitamino D doze yra vartoti maisto papildus, tačiau daugelis tai pamiršta“, – pastebi L. Mockutė.
Vaistininkė pastebi, kad nevartojant vitamino D, kuris atsakingas už daugelį organizmo procesų, gali ne tik pablogėti savijauta – kai vitamino trūkumas ypač didelis, atsiranda rizika susirgti lėtinėmis ligomis.
„Vitaminas D atsakingas už autoimuninių, imunomoduliacinių, priešuždegiminių procesų veiklą. Pagrindiniai požymiai, signalizuojantys apie šio vitamino trūkumą:
Vitaminas D taip pat yra atsakingas už kalcio įsisavinimą, o pastarasis svarbus formuojantis kauliniam audiniui. Dėl šios priežasties senyvo amžiaus žmonėms vitamino D trūkumas gali sukelti osteoporozę, lėtinius raumenų skausmus, o vaikams – rachitą. Esant dideliam vitamino trūkumui gali išsivystyti išsėtinė sklerozė, cukrinis diabetas. Kai kurių šaltinių duomenimis, šio vitamino trūkumas taip pat gali turėti įtakos alzhaimerio vystymuisi. Nepakankamas vitamino D kiekis gali paskatinti ar išprovokuoti artritą, vilkligę, atopinį dermatitą“, – vitamino D svarbą organizmui apžvelgia BENU vaistininkė.
Tiesa, ne visada kritinis vitamino D trūkumas atsiranda atsainiai vartojant maisto papildus. Kai kurių žmonių organizmas šio vitamino paprasčiausiai tinkamai neįsisavina dėl sutrikusių organizmo procesų.
„Prastas įsiurbimas virškinamajame trakte gali trukdyti tinkamai įsisavinti vitaminą D. Kitos sunkiau išsiaiškinamos priežastys yra padidėjęs kepenų katabolizmas, suprastėjusi vidinė šio vitamino gamyba ir perdirbimas. Būna ir tokių situacijų, kad organai-taikiniai, turintys vitamino D receptorius, nėra jam jautrūs ir, nors vitamino organizme pakanka, organai „nereaguoja“ taip, kaip turėtų“, – komentuoja L. Mockutė.
Tokiais atvejais, vaistininkės teigimu, vertėtų konsultuotis su gydytoju, ieškant tinkamiausio sprendimo, kaip organizmą prisotinti reikiamu vitaminų kiekiu. Specialistė prideda, kad individualią vitamino D paros dozę pavyks nustatyti tik atlikus kraujo tyrimą.
„Vaistinėje galima rasti maisto papildų, kurių sudėtyje yra nuo 1000 iki 4000 vitamino D veikimo vienetų. Jei atlikus kraujo tyrimus paaiškėjo, kad šio vitamino poreikis itin didelis, patartina vartoti receptinius vitamino D papildus, kurių dozė yra gerokai didesnė. Dažniausiai tokie papildai vartojami tik vieną kartą per savaitę ir ribotą laiką. Kai vitamino D kraujyje pakanka, maisto papildus patariama vartoti mažesnėmis dozėmis normaliam kiekiui palaikyti. Be to, mažesnėmis dozėmis gautą vitaminą organizmui apdoroti ir įsisavinti yra lengviau, todėl geriausia maisto papildus vartoti nuolat“, – pataria BENU vaistininkė.
L. Mockutė rekomenduoja rinktis aliejinės formos vitamino D papildus. Kadangi šis vitaminas yra tirpus riebaluose, tokią formą organizmui lengviau įsisavinti. Įsivertinus savo kasdienį ritmą ir poreikius, galima rinktis vitamino D lašus, purškalus, kapsules, kramtomas tabletes ar įprastas tabletes.
Šaltuoju laikotarpiu be vitamino D vaistininkė pataria vartoti Omega-3 riebalų rūgštis ir maisto papildus, stimuliuojančius imuninę sistemą – vitaminą C, antioksidantus, seleną, cinką, taip užtikrinant gerą savijautą. BENU vaistininkė primena, kad visus maisto papildus reikėtų rinktis atsižvelgiant į organizmo būklę, taip pat įvertinant ir tai, kokio poveikio yra tikimasi, be to, svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
