Per artėjančias šventes išauga rizika nudegti: kaip padėti įvykus nelaimei?
Šalies miestuose sužibusios Kalėdų eglės primena, kad artėja didžiosios metų šventės, kurių metu bus aktyviau plušama virtuvėje ruošiant patiekalus Kalėdų stalui, bus kabinamos elektrinės girliandos, šaunamos petardos.
Kasmet namuose nudegimus Lietuvoje patiria per 8000 žmonių. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės terminių traumų skyriaus vedėjo Vytauto Vaitkaus teigimu, į šią ligoninę nuo Kalėdų iki sausio 3 dienos per parą atvažiuoja nuo 2 iki 7 apdegusiųjų pacientų.
Nors pavojingiausia namų vieta išlieka virtuvė, riziką nudegti didina ir kasmet gausėjanti elektrinių šventinių dekoracijų, pirotechnikos gaminių pasiūla. Tad ką reikia žinoti, patyrus nudegimą ir kaip sau padėti, jei nelaimė nutiko.
Nustatykite nudegimo laipsnį
Kada skubėti pas gydytoją, o kada – galima palaukti, parodo odos nudegimo laipsnis. Budinčiosios „BENU vaistinės“ vaistininkė Inga Norkienė primena, kad nudegimai skirstomi į 4 laipsnius: pirmojo, antrojo A, antrojo B ir trečiojo laipsnio.
„Pirmojo ir antrojo A laipsnio nudegimus galima išsigydyti savarankiškai tuo atveju, jei pažeistas nedidelis odos plotas. Patyrus antrojo B ir trečiojo laipsnio nudegimus būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus“, – įspėja vaistininkė.
Pirmuosius du nudegimo tipus galima atpažinti pagal šiuos požymius: šiek tiek paraudusi, patinusi oda arba ant jos iškilusios skausmingos pūslės, pripildytos audinių skysčio ar net kraujo. Tinkamai prižiūrint tokius nudegimus, jie visiškai sugyja per 1–3 savaites nepalikdami randų.
„Kitais dviem atvejais, kai ant odos matomos baltos dėmės, o pati oda tampa nejautri arba pajuosta ir apanglėja būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus. Sunkiausi nudegimai reikalauja chirurginės intervencijos:tenka šalinti mirusius audinius, o odą – persodinti “, – pasakoja I.Norkienė.
Reikalauja ypatingos priežiūros
Beveik visais atvejais pirmoji pagalba yra vienoda – nudegusią vietą pirmiausia reikia šaldyti. Tiesiog palaikyti po tekančiu vėsiu vandeniu tol, kol pranyksta skausmas, bet ne ilgiau kaip 20–30 minučių.
Nudegintą paviršių reikėtų sutvarkyti taip pat, kaip ir bet kurią kitą žaizdą: uždengti sterilia medžiaga ar švariu skudurėliu. Jeigu nudegimas yra didesnis nei galima uždengti delnu – saugantis nuo dehidratacijos, reikėtų gerti kuo daugiau skysčių.
Vaistininkė I. Norkienė perspėja, jog jokiu būdu negalima nudegusios odos tepti aliejumi, riebalais ar riebalų pagrindu pagamintais tepalais, nes jie skatina nudegimą skverbtis į gilesnius odos sluoksnius ir stabdo gijimą: „Jei nudegimas nestiprus, nudegusią vietą patepkite hidrogeliu arba uždėkite jonažolių, medetkų, gysločių užpilo kompresą. Labai tinka ir šviežios alijošiaus sultys. Vėliau žaizdą apriškite sterilia medžiaga“.
Jai pritaria ir V. Vaitkus pabrėždamas, kad nudegus odą karštis pasilieka viduje, todėl ant žaizdos negalima dėti jokių dangčio efektą sukeliančių medžiagų. „Kuo tik žmonės netepa savęs kęsdami skausmą: ir aliejumi, ir dantų pasta, ir barsuko ar banginio taukais, net druska ar cukrumi apsibarsto. Tai yra tas pats, kas ant verdančios mėsos puodo uždėtume dangtį, kad ji dar geriau išvirtų“, – palygina gydytojas.
Anot jo, iš karto šaldant odą nudegimo lygį galima sumažinti net vienu laipsniu.
I. Norkienė pabrėžia pažymi, kad nudegimai reikalauja ypatingos priežiūros – pasižymi dideliu skausmingumu, lėtai gyja. Jiems būtina parinkti tinkamas priemones tam, kad ant odos neliktų nemalonaus nudegimo priminimo – rando.
Būtina laikytis atsargumo
Įvairiausių nudegimų per savo ilgametę praktiką matęs V. Vaitkus pastebi, jog didžiausias žaizdas palieka sprogstamieji įtaisai. Netinkamai sprogę jie pažeidžia minkštuosius audinius, žmogus gali prarasti pirštą, plaštaką, akis, nudegti veidą. Gydytojas lietuviams nori duoti svarbų patarimą: netaupykite pirkdami fejerverkus ar petardas, nes nė viena trauma nelieka be pasekmių.
„Parakas yra pavojingas dalykas. Jeigu jis netinkamai laikomas ar transportuojamas, sudrėksta, suskyla ir sporgsta neprognozuojamai. Nepirkite fejerverkų ar petardų atvirose prekybos vietose, kur yra drėgna. Prašykite parodyti sertifikatą, leidžiantį prekiauti tokiais gaminiais, jei įtariate, jog prekiaujama neoficialiai. Patikrinkite galiojimo laiką tų fejerverkų, kurie pas jus stovi garaže nuo praėjusių metų ir jokiais būdais nesigaminkite jų patys“, – perspėja Terminių traumų skyriaus vedėjas.
Alkoholis neapsaugos
Gydytojas pastebi, jog dėl nelaimių dažnai būna kalti ne tik nekokybiški sprogmenys, bet ir alkoholis.
„Būna, kad padauginęs alkoholio žmogus fejerverkus leidžia tiesiog iš rankų arba jų nesugeba tinkamai padėti ant lygaus, stabilaus paviršiaus. Geriau jau leiskite tuo užsiimti blaiviam svečiui. Taip pat stebėkite, kaip vaikai elgiasi su jų mėgstamom mažytėm petardom, nes apdegę pirštukai gali likti nejautrūs“, – sako V.Vaitkus.
Jis džiaugiasi, kad kasmet nukentėjusiųjų nuo šventinių sprogmenų skaičius nebeauga, nes daugėja legalių prekybos vietų, kur prekiaujama saugiais gaminiais.
