Saugome odą nuo šalčio!

Permainingi orai tampa tikru iššūkiu odai. Nors paprastai rūpinamės veido oda, tačiau nereikėtų pamiršti ir kitų atidengtų kūno vietų – rankų. Taip pat daugiau dėmesio reikia skirti ir lūpoms – jų oda yra ypač plona ir jautri, greitai reaguojanti į nepalankias aplinkos sąlygas ar nesubalansuotą mitybą.

Daugiau rūpesčio rankomis

BENU Sveikos odos instituto specialistė Kristina Lelevičienė sako, jog nereikia ir didelio šalčio, kad rankų oda patirtų stresą. Užtenka drėgnu ir vėjuotu oru pavaikščioti be pirštinių, ir oda praranda savo apsauginį barjerą. Kaip jį atstatyti ir išsaugoti?

Pasak jos, odą nuo nepalankių išorės veiksnių saugo apsauginis odos barjeras, kitaip dar vadinamas lipidiniu barjeru. Jis padeda išlaikyti drėgmę, odos lygumą, saugo nuo įvairių kenksmingų medžiagų, bakterijų ir virusų. Šį barjerą sudaro viršutinis epidermio sluoksnis ir apsauginė plėvelė, kuri padeda išlaikyti tinkamą odos rūgštingumą – pH 5,5. Epidermis saugo odą nuo išsausėjimo ir išorės dirgiklių.

Pajutus, kad rankų oda sausėja, pirmiausia norisi ją drėkinti. Tačiau šaltuoju metų laiku tai didelė klaida. Drėkinamieji rankų kremai tinkami vasarą, o žiemą reikėtų rinktis riebesnį, odą maitinantį ir saugantį kremą.

„Pažeidus apsauginį odos barjerą, pirmiausia reikia jį atstatyti. Drėkinamieji kremai aprūpina odą drėgme, tačiau neskatina jos gaminti apsauginio sluoksnio. Reikėtų rinktis rankų priežiūros priemones, kuriose yra įvairių aliejų, pvz., sviestmedžio, simondsijų, taip pat bičių vaško ar kakavos sviesto, aprūpinančių odą sočiaisiais riebalais. Jie padeda atkurti apsauginį barjerą, išlaikyti drėgmę ir išvengti odos skeldėjimo. Odos regeneraciją skatina ir rankų kremai, turintys vitamino E bei dekspantenolio. Jis odos ląstelėse virsta pantoteno rūgštimi, kuri svarbi formuojantis ir atsinaujinant odai“, – kokias rankų priežiūros priemones rinktis šaltuoju metu pataria BENU Sveikos odos instituto ekspertė.

Esant rimtesniems odos pažeidimams, rankų priežiūra turėtų būti dar intensyvesnė. Suskeldėjusios rankų odos gydymui vaistininkė rekomenduoja rinktis kremus su 5 proc. ar 10 proc. šlapalo. Šlapalas padeda sumažinti tempimo jausmą, skatina pažeistos odos regeneraciją, lygina odą ir grąžina jai elastingumą – padeda greičiau atgauti odai natūralią būseną.

„Odos įtrūkimų gydymui naudingi ir kremai, kurių sudėtyje yra vario, cinko ar mangano. Šie mineralai mažina bakterijų dauginimąsi ir skatina odos gijimą“, – priduria vaistininkė.

Žinant, kad rankų oda žiemą yra itin pažeidžiama, gali kilti dvejonių, ar ją dar reikėtų šveisti. Sveikos odos instituto specialistė šias dvejones išsklaido: šveisti odą būtina, tačiau tą reikia daryti atsargiai.

„Šveičiant odą pašalinamos negyvos ląstelės ir suragėjusios odos dalelės, taip padedama odai atsinaujinti. Tačiau nereikėtų to daryti per dažnai – užteks kartą per savaitę pasirūpinti odos šveitimu. Kad šveičiant nepažeistumėte apsauginio barjero, prieš procedūrą rankas patepkite maitinamuoju kremu, kuris apsaugos odą nuo dirginimo, taip pat naudokite švelnų šveitiklį. Po šveitimo rankas vėl įtrinkite maitinamuoju kremu“, – pataria vaistininkė.

Suminkštinti odą padės ir tokia procedūra: prieš miegą rankas ištepkite riebiu maitinamuoju kremu, apsimaukite medvilnines pirštines ir su jomis miegokite. Ryte džiugins žymiai pagerėjusi odos būklė.

Rankų priežiūros klaidos

• Viena pagrindinių klaidų, kuri daroma ne itin šaltą žiemą – einama į lauką be pirštinių. Net jeigu termometro stulpelis rodo kelis laipsnius aukščiau nulio, pirštines patariama dėvėti – ne tiek dėl šilumos, kiek dėl rankų apsaugos nuo vėjo ir drėgmės.
• Pirštines svarbu mūvėti ir atliekant namų ruošos darbus. Jos apsaugos nuo odai kenksmingų cheminių medžiagų, taip pat mechaninių odos pažeidimų.
• Žiemą nereikėtų rankų plauti karštu vandeniu. Grįžus iš lauko labai vilioja pakišti rankas po karštu vandeniu ir leisti joms sušilti, tačiau taip mes odą dar labiau išsausiname. Karštas vanduo nuplauna riebalinę plėvelę, o naujas apsauginis sluoksnis susidaro tik po kelių valandų.
• Nuprausus rankas jų nereikėtų trinti rankšluosčiu, o tik švelniai nusausinti. Pažeistų rankų priežiūrai netinka įprastas muilas ar prausiklis su kvapiosiomis medžiagomis, konservantais, alkoholiu, nes šios medžiagos dar labiau pažeidžia apsauginį barjerą ir sausina odą. Todėl rankoms skirtas priemones rekomenduojama rinktis vaistinėje, kur priemonės skirtos dermatologinei rankų priežiūrai.

Daugiau meilės lūpoms

Išsausėjusios ir skilinėjančios lūpos – dažna problema žiemą, ją gali sukelti žvarbus vėjas, sausas patalpų oras, vitaminų stoka, žalingi įpročiai. Jeigu jaučiamas sausumas gali neatrodyti didelė bėda, reikėtų nepamiršti, kad, tinkamai lūpų neprižiūrint, gali kilti tokių komplikacijų kaip lūpų uždegimas.

Pasak vaistininkės, lūpos greičiau nei mūsų oda yra linkusios išsausėti, nes jose nėra riebalinių liaukų. O išsausėjusios lūpos pradeda skilinėti. Svarbu atminti, kad su tokia lūpų būkle susiduriame ne tik žiemą, bet ir vasarą, todėl tinkama lūpų priežiūra svarbi visais metų laikais.

Anot pašnekovės, išsausėjusioms lūpoms gelbėti pirmiausia griebiamės lūpų balzamo. Tačiau reikia atminti, kad visi lūpų balzamai yra skirtingi – kad ir kaip sunku patikėti, kai kurie jų gali ne tik nedrėkinti, bet ir papildomai sausinti odą. Pavyzdžiui, sudėtyje esantys tokie ingredientai, kaip mėta ar mentolis, sukelia malonų šaldantį jausmą, bet iš tiesų itin išsausina lūpas – jų būklė netrukus gali tapti daug blogesnė, nei buvo prieš tai.

Be įprastų lūpų balzamų, ji siūlo drąsiai naudoti ir kitus natūralius produktus, kurių galima rasti savo namuose. Žalioji arbata, alavijas, medus, kokosų aliejus – tai tik dalis to, kas apsaugo odą nuo bakterijų, padeda jai išlikti sveikai ir sudrėkintai arba išgydyti jau esamas žaizdeles.

Paprastai nepastebime, kiek daug liečiame lūpas: nuolatinis kandžiojimas, laižymas ar lietimas pirštais skamba nekaltai, tačiau, pasak pašnekovės, galiausiai oda tampa nualinta ir pradeda sausėti. Šie įpročiai smarkiai kenkia lūpoms, net ir toms, kurios paprastai neturi problemų dėl skilinėjimo.

„Nors ir sunku susivaldyti nekrapštant pleiskanotos odos ar neliečiant lūpų, reikėtų mokytis tam tikrus savo judesius sekti ir valdyti. Nuolat liesdami ir krapštydami lūpas, galime pašalinti ir sveiką odą, atverti kraujuojančias žaizdeles, į kurias nesunkiai gali patekti ir infekcija“, - pasakoja BENU vaistininkė K. Lelevičienė.

Kad lūpų priežiūra būtų visapusiška, reguliariai naudokite drėkinamuosius produktus su apsauga nuo saulės, šveiskite lūpas, gerkite daug vandens, venkite žalingų įpročių bei papildykite savo racioną naudingais vitaminais ir mineralais.

„Kad palaikytumėte gerą odos būklę, praturtinkite savo mitybą A ir E vitaminais, kurių gausu žuvų taukuose, daržovėse, pieno produktuose ar grūdinėse kultūrose. Jei lūpų sausumas, šerpetojimas ir skilinėjimas kamuoja dažnai, šių vitaminų pravartu vartoti papildomai – gali būti, kad patiriate jų trūkumą. A ir E vitaminai – svarbūs antioksidantai, apsaugantys nuo laisvųjų radikalų poveikio, žalojančio ląsteles ir greitinančio jų senėjimą”, – vitaminų naudą vardija vaistininkė.

Stingant vitaminų, gali pradėti varginti dar viena nemaloni lūpų būklė – lūpų kampučių trūkinėjimas. Sutrūkinėję lūpų kampučiai gyja ilgai, todėl lengviau yra pasirūpinti tinkama lūpų priežiūra nei gydymu. Svarbu atminti, kad lūpų kampučių trūkinėjimas gali signalizuoti apie vitamino B2 trūkumą. Jeigu pasireiškia ir kiti šio vitamino trūkumo simptomai, kaip akių sausumas ir jautrumas, energijos stoka, liežuvio ir gerklės paraudimas bei perštėjimas, odos šiurkštumas, būtina savo mitybą papildyti šio vitamino turinčiais produktais ar jo vartoti papildomai. Vitamino B2 rasite jūrų gėrybėse, pieno produktuose, sojos pupelėse, kiaušiniuose. Organizmas vitamino B2 nekaupia, todėl jo atsargas reikia papildyti kasdien.

Nepamiršti mitybos!

Greičiausiai tai girdėjote šimtus kartų: vanduo padeda numesti svorio, pagerina medžiagų apykaitą, suteikia švytėjimo ir drėkina odą. Visi tai žino, tačiau ne visada suvokia kasdienio skysčių vartojimo svarbą. Dauguma gali net nepastebėti, kad susiduria su dehidratacija, todėl labai svarbu vandens gėrimą paversti įpročiu.

K. Lelevičienė primena, kad žmogui svarbu vartoti Omega-3 riebalų rūgštimis organizmą praturtinančius žuvų taukus, užtikrinti, kad organizmui netrūksta vitaminų A, E, C ir D. Odai naudingi preparatai su Omega-3, Omega-6 ir Omega-9 keramidais bei hialurono rūgštimi, kurie atkuria apsauginį barjerą ir saugo odą.