Atskleidė du didžiausius akių sveikatos priešus: svarbu prisiminti esminę taisyklę
Net keliems milijardams žmonių visame pasaulyje pasireiškiantis regos susilpnėjimas – ne tik genetikos ir amžiaus, bet ir kasdienės rutinos pasekmė. Norėdami kuo ilgiau džiaugtis akių sveikata, turėtume prisiminti kelis svarbiausius patarimus kasdieniam regos stiprinimui. Pasaulinę regos dieną vaistininkė dalijasi, kaip kiekvienas galime sumažinti regos susilpnėjimo riziką ir tinkamai pasirūpinti savo akių sveikata.
Įvardija regos silpnėjimo priežastis
Pagrindiniais veiksniais, lemiančiais regos silpnėjimą, BENU vaistininkė Inga Norkienė visų pirma įvardija genetines priežastis, kurios pasireiškia trumparegyste, toliaregyste, astigmatizmu ar kitomis būklėmis. Beveik neišvengiamu veiksniu tampa ir žmogaus amžius, kuomet regos silpnėjimas pasireiškia dėl įvairių lėtinių ligų. Visgi ne mažiau svarbiu vaistininkė įvardija darbo aplinką ar darbo pobūdį – veiksnius, kuriuos galime koreguoti.
„Jeigu žmogus dirba įtemptą darbą prie kompiuterio, jo regėjimas gali pakisti greičiau nei to žmogaus, kuris dirba lauke ne tokį įtemptą darbą. Darbo aplinkos aspektas ypač jautrus vaikams. Darbo-poilsio režimo nepaisymas, dienos šviesos trūkumas gali tapti pagrindiniais veiksniais, lemiančiais ankstesnį regos silpnėjimą“, – išskiria I. Norkienė.
Pasaulinės sveikatos organizacijos patvirtinti duomenys rodo, kad 2020 metais net 2,2 milijardams žmonių, manoma, pasireiškė tam tikro pobūdžio regos susilpnėjimas. Apie 1 milijardui atvejų galėjo būti užkirstas kelias ar šiuo metu vis dar yra galimybė juos išspręsti. Vaistininkė pabrėžia, jog esant dar neišsivysčiusiems ir lengvai koreguojamų veiksnių lemiamiems atvejams visų svarbiausia yra reguliarumas ir kantrybė siekiant užkirsti kelią regos silpnėjimui.
Teks peržvelgti ekranų naudojimo rutiną
BENU vaistininkė I. Norkienė įžvelgia, jog neigiamas ekranų poveikis akims ypač atsiskleidė pandemijos laikotarpiu. Nemaža dalis šalies gyventojų kreipdavosi į vaistininkus ir kitus specialistus dėl diskomforto akyse, sausumo, ašarojimo. Šie pojūčiai – būtent nuolatinio žiūrėjimo į ekraną pasekmė.
Pašnekovė pastebi, kad akyse jaučiamus nemalonius pojūčius dar labiau gali paaštrinti įsistebeilijimas į ekranus iš pernelyg mažo atstumo. Pavyzdžiui, darbui su kompiuteriu vaistininkė pataria susikurti ergonominę darbo vietą, kuomet atstumas nuo akių iki ekrano būtų ne mažesnis nei 45 centimetrai.
Nemalonius pojūčius dar labiau išryškina ir naudojamo ekrano formatas. I. Norkienė įvardija – kuo mažesnis ekranas, tuo blogesnis mūsų regėjimui, mat žiūrint į mažesnį ekraną akys labiau įsitempia. Visgi yra ir gera žinia – nemalonius pojūčius akyse suvaldžius, jie praeina. Į juos nekreipiant dėmesio neišvengiamai gali būti susiduriama su regos silpnėjimo rizika.
Padės mankštos ir veiklų paįvairinimas
Siekiant suvaldyti nemalonius pojūčius akyse, kylančius dėl dažno žiūrėjimo į ekraną ir darbo pobūdžio, teks prisiminti BENU vaistininkės įvardijamus kelis svarbiausius patarimus kasdienei rutinai.
„Akivaizdžių rezultatų galime pasiekti reguliariai darydami įvairius akių pratimus. Jeigu dirbant visą dieną tenka praleisti prie kompiuterio ekrano, labai svarbios yra reguliarios pertraukos. Išskirčiau 20-20-20 taisyklę – 20 minučių žiūrima į ekraną, 20 sekundžių žiūrima į tolį, geriausia, į objektą, esantį už 20 metrų“, – dalijasi I. Norkienė.
Dar vienas svarbus aspektas – akių mankšta bent keletą kartų per dieną. Ilgą laiką žiūrint į ekranus silpsta bei menksta akių raumenys, atsakingi už matymą į tolį, gali išsivystyti trumparegystė. Reguliariai atlikdami akių pratimus ir leisdami akims pailsėti nuo ekranų, pramankštinsite visus akių raumenis ir atitolinsite regos silpnėjimo riziką.
Specialistė pabrėžia ir balanso kasdienoje svarbą mūsų regėjimui. Jeigu visą dieną praleidžiame žiūrėdami į kompiuterio ekraną, laisvalaikį reikėtų leisti žiūrint tolyn – važinėti dviračiu, sportuoti, užsiimti kitomis veiklomis. Jei dirbant visuomet žiūrima į tolį, laisvalaikiu – atvirkščiai, reikėtų užsiimti veiklomis žiūrint iš arti.
„Pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojai nuolat žiūri į tolį, akys visuomet įtemptos. Tad laisvalaikiu labiau patartinos veiklos, įdarbinančios akių raumenis, atsakingus už regėjimą iš arti, pavyzdžiui, knygos skaitymas, smulkių detalių konstravimas ir pan. Taip išlaikomas balansas“, – komentuoja BENU vaistininkė.
Nepamiršti pabūti gryname ore
Didelę laiko dalį praleidžiant uždarose patalpose, ypač prasidedant šildymo sezonui, sausas patalpų oras gali paveikti mūsų akių sveikatą ir kelti diskomfortą. Tokiais atvejais I. Norkienė pataria pasirūpinti drėkinamaisiais akių lašais.
„Esant patalpose, kuriose vyrauja 40–60 proc. drėgmė, akys neturėtų jausti jokio diskomforto. Visgi jei sąlygos nėra idealios, pravartu netoliese turėti drėkinamųjų akių lašų ar gelio. Būtina jų naudojimo sąlyga – stebėti, kada preparatas buvo pradėtas naudoti, o pasibaigus galiojimo laikui jį pakeisti nauju“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.
Vienas efektyviausių būdų pasirūpinti savo sveikata po visos dienos darbo uždarose patalpose, ypač prie ekranų – buvimas gryname ore. Toks aplinkos pakeitimas akims padėtų atsistatyti, gauti natūralios šviesos po visos dienos dirbtinėje šviesoje.
Papildyti rutiną vitaminais bei mineralais
Gerai akių sveikatai I. Norkienė pataria savo mitybą kasdien papildyti įvairiais vaisiais, žalialapėmis bei įvairiaspalvėmis daržovėmis, kad organizmas gautų reikiamų vitaminų ir antioksidantų. Svarbiausi regėjimui elementai: vitaminas A, C ir E, taip pat mineralai – selenas, varis, cinkas ir bene plačiausiai žinomas vitamino A provitaminas – betakarotinas bei jam giminingi antioksidantai liuteinas, zeaksantinas, taip pat omega-3 riebiosios rūgštys.
„Šie svarbiausi vitaminai ir mineralai tiesiogiai negerina regėjimo, tačiau jų trūkstant, mūsų akys tai praneša. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad minėtasis liuteinas ypač svarbus norint pristabdyti amžinę geltonosios dėmės degeneraciją. Jei į jo trūkumą nekreipiama dėmesio, yra tikimybė tam tikru amžiaus periodu netekti regėjimo“, – įspėja pašnekovė.
Kartu su maistu ar maisto papildais gaunami antioksidantai itin svarbūs siekiant kovoti su organizme esančiais laisvaisiais radikalais, kurie mūsų organizme provokuoja žalingus procesus. Organizmui negaunant tinkamos pagalbos antioksidantais, gali prasidėti įvairios degeneracinės ligos.
BENU vaistininkė I. Norkienė primena, kad akių sveikata derėtų rūpintis visapusiškai, o su bet kokiais kylančiais nemaloniais pojūčiais akyse – kovoti nedelsiant. Svarbiausia prisiminti, kad regos silpnėjimą pavyks suvaldyti ir reguliariai atliekant akių patikrinimą – 40–45 metų ir vyresni asmenys regą tikrintis turėtų kasmet, o esant įvairioms genetinėms ligoms kasmetinius patikrinimus reikėtų turėti jau nuo 35 metų.
