Bendras silpnumas ir nuovargis arba kodėl geležies trūkumas dažnai lieka nepastebėtas

Nuolatinį nuovargį, silpnumą ar prastesnę koncentraciją dažnai nurašome stresui ar įtemptam gyvenimo ritmui, tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net apie milijardas žmonių pasaulyje susiduria su geležies trūkumu, o dalis jų apie tai nė neįtaria. Ypač dažnai su šia problema susiduria moterys – kai kuriose šalyse iki 40 proc. moterų nustatomas sumažėjęs geležies atsargų kiekis organizme. Specialistės paaiškino, kokie įpročiai trukdo pasisavinti geležį, kokie simptomai išduoda trūkumą, ir atskleidė, kodėl neretai jis nepasireiškia jokiais požymiais.

Geležies trūkumas gali ilgai likti nepastebėtas

Pasak BENU vaistininkės Monikos Maleckaitės, geležies trūkumą dažniausiai išduoda energijos stoka, nuovargis, bendras silpnumas, galvos skausmas ar svaigimas bei išblyškusi oda. Taip pat geležies trūkumą gali išduoti padažnėjęs širdies plakimas, trapesni ar lūžinėjantys nagai, slenkantys plaukai.

„Kartais geležies trūkumas neturi jokių simptomų, nes organizme vis dar vyksta kompensaciniai mechanizmai. Pavyzdžiui, feritino, geležies atsargų, kiekis gali būti sumažėjęs, o hemoglobino – vis dar būti normos ribose, tad trūkumo simptomų iš pradžių galime nejausti“, – pastebi vaistininkė.

Zujūnų šeimos klinikos šeimos gydytoja Ineta Žalnėravičienė priduria, kad profilaktinio patikrinimo metu paprastai yra atliekamas bendras kraujo tyrimas, o geležies kiekį jame atspindi hemoglobinas (Hb) ir kiti rodikliai (MCV, MCH, HCT).

„Net trūkstant geležies, hemoglobinas ilgai išlieka normos ribose ir sumažėja tik esant didelei geležies stokai, – sako gydytoja. – Kita labai svarbi priežastis, dėl kurios geležies trūkumas gali likti nepastebėtas, yra simptomų nespecifiškumas: juos lengva supainioti su nuovargiu dėl miego trūkumo, lėtiniu stresu ar kitų mikroelementų stoka. Anemija dažniausiai vystosi lėtai, todėl žmogus pripranta prie savijautos ir ne visada pastebi pokyčius.“

Kam dažniausiai trūksta geležies?

Anot M. Maleckaitės, geležies trūkumas dažniausiai nustatomas jaunesniems nei 5  metų vaikams, nėščiosioms bei reprodukcinio amžiaus moterims, taip pat – moterims, kurios menstruacijų metu gausiai kraujuoja, vegetarams bei veganams ir žmonėms, turintiems malabsorbcijos sindromą ar sergantiems lėtinėmis ligomis.

Gydytoja I. Žalnėravičienė priduria, kad geležies trūkumą dažnai sukelia ir skrandžio opos, hemorojus, žarnyno polipai ar dažna donorystė. Geležies įsisavinimas gali būti sutrikęs ir dėl skrandžio operacijų bei įvairių ligų, tokių kaip celiakija ar Krono liga.

„Profilaktinis hemoglobino, geležies tikrinimas yra labai svarbus dėl jau minėtų  nespecifinių simptomų, kuriais pasireiškia trūkumas, nes tai tikrai gali būti pirmas lėtinės ligos požymis. Ypač sunerimti reikėtų tuomet, jei kartu pastebimas ir svorio kritimas, kraujas išmatose ar pilvo skausmai“, – sako I. Žalnėravičienė.

Mitybos klaidos, trukdančios įsisavinti geležį

M. Maleckaitė teigia, kad geležį įsisavinti trukdo kavos, arbatos gėrimas valgio metu ar iškart po jo: „Polifenoliai ir taninai blogina geležies įsisavinimą, nes jungiasi prie geležies ir formuoja chelatus, kurie „suriša“ geležį, todėl didžioji dalis jos nepatenka į kraujotaką ir yra pašalinama su išmatomis.“

Geležį įsisavinti taip pat trukdo kalcio turinčio maisto – pieno, sūrio ar jogurto – vartojimas kartu su geležimi, taip pat – špinatų, burokėlių, riešutų ar šokolado vartojimas kartu su geležies turinčiu maistu.

„Geležies įsisavinimą apsunkina ir pastovus pilno grūdo produktų, ankštinių daržovių, sojos, riešutų bei sėklų vartojimas dideliais kiekiais jų neapdorojus. Taip pat – ir kasdienis vaistų nuo rėmens ar protonų siurblio inhibitorių vartojimas. Geležies įsisavinimui reikalinga rūgšti skrandžio terpė, o šie vaistai keičia skrandžio pH lygį“, – priduria vaistininkė.

Pasak M. Maleckaitės, geležies įsisavinimą gerina vitaminas C, kurį verta įtraukti į valgį ar vartoti kaip maisto papildą tuo pačiu metu, kai vartojame geležies turinčius maisto produktus ar preparatus.

Reguliarus tikrinimas ir subalansuota mityba

Anot I. Žalnėravičienės, sveikiems asmenims geležį rekomenduojama tikrintis kas 1–2 metus, o vegetarams, veganams, moterims, kurių menstruacijos gausios, bei vaikams – kas 1 metus. Nėščiosioms, žindančioms moterims, vyresniems nei 60 metų asmenims, sportininkams bei įvariomis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams patariama tikrintis kas 6–12 mėnesių. Pasak gydytojos, geležies papildų profilaktiškai vartoti nerekomenduojama, nes organizmui žalingas yra tiek trūkumas, tiek perteklius.

M. Maleckaitė priduria, kad net ir nevalgant gyvūninės kilmės maisto produktų yra įmanoma gauti pakankamą geležies kiekį. Gyvūninės kilmės geležies gausu antienos ir kiaulienos kepenėlėse, jautienoje, žvėrienoje, moliuskuose ir austrėse. Augalinės kilmės produktai – lęšiai, įvairių rūšių pupelės, avinžirniai, tofu, moliūgų sėklos, termiškai apdoroti špinatai, chia sėklos ir kt.

„Jei įtariame galimą geležies trūkumą, vertėtų atlikti laboratorinius kraujo tyrimus ir nustatyti hemoglobino bei feritino kiekį. Šie rodikliai parodys, ar geležies stokai atstatyti pakaks maisto papilduose esančių dozių, ar reikės gerti gydytojo paskirtus receptinius geležies preparatus“, – sako vaistininkė.