Dermatito ABC: kas tai, kaip atpažinti, kaip gydyti?
Oda yra didžiausias žmogaus organas, kuris apsaugo ir dengia visa kūną, todėl rūpintis ja reikėtų pradėti kaip įmanoma anksčiau ir tai daryti nuolat. Tinkama odos priežiūra yra būtina ne tik siekiant sulėtinti žalingą laiko ir aplinkos poveikį, bet ir išvengti odos problemų. Atopinis dermatitas yra viena dažniausiai pasitaikančių lėtinių uždegiminių odos ligų. Ji pasireiškia nuolatiniu odos sausumu, niežuliu ir uždegiminiais odos pažeidimais – paraudimu, patinimu, didesnėmis ar mažesnėmis žaizdelėmis. Kaip palengvinti atopinio dermatito simptomus, pasakoja gydytoja Laura Lukavičiūtė ir BENU vaistininkė Laura Mockutė.
Dermatitas pasireiškia dar vaikystėje
„Atopinis dermatitas – lėtinė, pasikartojanti, uždegiminė odos būklė, sukelianti stiprų niežulį”, – paaiškina „Sapiegos klinikos“ gydytoja Laura Lukavičiūtė. Anot specialistės, lėtinei ligos stadijai būdingas veido paraudimas, blyškumas burnos srityje, raukšlės apatinėje vokų srityje, delnuose, dažnai matomos paryškėjusios odos linijos. Ūmi stadija pasireiškia pūslelėmis, šlapiavimu, papulėmis ir šašais.
Atopinis dermatitas, pasak L. Lukavičiūtės, gali pasireikšti skirtingose vietose bet kurio amžiaus žmogui, pažeisti kelias sritis ar išplisti visame kūne. Įprastai jis diagnozuojamas vaikams ir paaugliams.
„Kūdikiams atopinis dermatitas dažniau pažeidžia centrinę kūno dalį: galvos odą, veidą ir tiesiamuosius galūnių paviršius. Vaikams ir suaugusiesiems bėrimai atsiranda veido, kaklo srityje, veikia rankų ir kojų odą, daugiau lenkiamuosius galūnių paviršius. Sunkiais atvejais atopinis dermatitas gali apimti didžiąją kūno dalį“, – pasakoja ji.
Medikė pažymi, kad vaikui augant beriamos sritys gali pasikeisti. Taip pat pasitaiko atvejų, kai simptomai išnyksta dar paauglystėje.
„Nėra apibrėžto žmogaus amžiaus laikotarpio, per kurį liga gali atsirasti. Atopinio dermatito pasireiškimo laikas ir eiga gali būti nenuspėjami, todėl, pamačius pirmuosius požymius, derėtų kreiptis pagalbos į specialistus“, – nuolatos stebėti savo kūną ragina gydytoja L. Lukavičiūtė.
Nuo ligos nėra apsaugotas nei vienas
Odos paskirtis yra išlaikyti drėgmę ir apsaugoti nuo bakterijų bei dirgiklių. Kai tam tikros jos ląstelės pradeda netinkamai funkcionuoti, oda nebeatlieka savo funkcijų, kol galiausiai sutrinka gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyra. „Tuomet oda tampa mažiau atspari aplinkos veiksniams, atsiranda problemų, tarp jų ir atopinis dermatitas“, – apie pagrindines odos funkcijas ir tai, kas nutinka joms sutrikus, pasakoja BENU vaistininkė Laura Mockutė.
Specialistės teigimu, pagrindinės atopinio dermatito priežastys gali būti labai įvairios, visgi didžiausią įtaką ligos vystymuisi daro maisto ir aplinkos alergenai.
„Karvės pienas, kiaušiniai, riešutai, soja, kviečiai, žiedadulkės, pelėsis, namų erkutės, cheminiai, fiziniai dirgikliai, namų apyvokos priemonės ir kvepalai. Staigūs oro temperatūros pokyčiai taip pat gali paspartinti ligos paūmėjimą ar atsiradimą. Pavyzdžiui, labai sausas oras, turintis mažai drėgmės, ar žema temperatūra“, – komentuoja L. Mockutė.
BENU vaistininkė pabrėžia, jog jeigu žmogus iki šiol nesiskundė atopiniu dermatitu, tai nereiškia, kad negali susirgti ateityje. „Jeigu yra sąlytis su alergenu, simptomai gali atsirasti ganėtinai greitai – per keletą valandų. Jeigu žmogaus jau serga atopiniu dermatitu, būklė paūmėti gali staiga“, – teigia ji.
L. Mockutė įspėja, jog iš pirmo žvilgsnio paprasta odos liga gali sukelti didelių komplikacijų. Pavyzdžiui, stafilokoko sukeltą bakterinę infekciją, nes šios rūšies bakterijos sukelia įvairias ligas.
Svarbus dažnas emolientų naudojimas
Šiuo metu atopinis dermatitas neišgydomas. Vaistininkė akcentuoja, kad liga vis atsinaujina, o remisijos trukmė priklauso nuo kontakto su alergenais.
Tiesa, ir išvengti atopinio dermatito tam tikrais atvejais neįmanoma. Tačiau siekiant sumažinti riziką bei sušvelninti galimus simptomus, anot gydytojos L. Lukavičiūtės, derėtų imtis tam tikrų prevencijos priemonių.
Gydytoja pataria atsisakyti stipraus kvapo muilų, prausiklių bei kitų šią savybę turinčių higienos produktų ir vietoje jų naudoti hipoalergines priemones. Taip pat rekomenduojama vengti per didelio karščio ar šalčio poveikio, kontakto su žinomais alergenais – tokiais kaip dulkių erkutės ar naminių gyvūnų pleiskanos.
„Be to, derėtų išmokti valdyti stresines situacijas. Stresas irgi yra didelis dirgiklis, galintis paūminti ligos eigą ir palaikyti nuolatinį rusenantį uždegimą“, – atkreipia dėmesį L. Lukavičiūtė.
Nors atopinis dermatitas yra lėtinė būklė, ekspertė sako, kad ją galima veiksmingai valdyti – daugeliui, taikant tinkamą gydymą, pavyksta pasiekti žymų pagerėjimą. O tam tikrais atvejais simptomai gali kuriam laikui ir visiškai išnykti.
