2022-10-04
2022-10-04
Šaltasis metų laikas suskubti rūpintis savo sveikata primena ne tik dėl šiuo laikotarpiu taip dažnų peršalimo ligų, bet ir sezoninių gripo ar pneumokoko virusų. Nors pastarųjų metų aktualijos pasaulyje šias ligas privertė nustumti į užmarštį, jos vis dar gajos. Kasmet nuo minėtų virusų visame pasaulyje miršta milijonai žmonių. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kaip šių ligų išvengti arba lengviau jomis persirgti.
Pasaulinė statistika rodo, kad kiekvienais metais gripu užsikrečia maždaug 10–20 proc. pasaulio gyventojų, iš jų 3–5 mln. hospitalizuojami, o 300–650 tūkst. miršta dėl sunkios ligos eigos ir gripo sukeltų komplikacijų. Tuo metu dėl pneumokokinės infekcijos, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje miršta apie 1,6 mln. žmonių. BENU vaistininkė Laura Mockutė įžvelgia – nė vienas negalime būti apsaugotas. Visgi vakcinacija gerokai sumažina užkrečiamų ligų plitimą.
„Kelerius metus pasaulį kausčiusios pasaulinės COVID-19 pandemijos metu įsitikinome, kad nė vienas negalime būti garantuotas. Visgi skiepas padeda lengviau prasirgti gripu ar kitomis užkrečiamomis ligomis arba gali padėti visai nesusirgti. Skirtingais atvejais organizmo reakcija priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualių imuniteto savybių“, – sako L. Mockutė.
Taip vadinamais sezoniniais – gripo, pneumokoko – skiepais vaistininkė pirmiausia ragina pasirūpinti vyresnius nei 65 metų asmenis, mat jų imuninė sistema yra kiek silpnesnė. Jaunesniems nei 65 metų žmonėms vakcinacija aktualiausia sergant įvairiomis lėtinėmis širdies ligomis, kraujagyslių, plaučių ligomis. Gripo bei pneumokoko skiepai itin svarbūs vaikams. Vakcinacija nuo gripo taip pat turėtų pasirūpinti nėščios moterys, o pneumokoko skiepais – tik pasibaigus nėštumui.
Minėti gripo ir pneumokoko virusai sukelia susirgimus, kurie yra vieni pavojingiausių visame pasaulyje dėl jų sukeliamų komplikacijų. Kasmet pasaulyje 3–5 mln. gripo atvejų baigiasi įvairiomis ligos komplikacijomis, o patys sunkiausi gripo bei pneumokoko atvejai – mirtimi.
„Dažniausios gripo komplikacijos – plaučių uždegimas, sinusitas, kraujo užkrėtimas, neurologiniai sutrikimai (meningitas, encefalitas), taip pat širdies raumens uždegimas ir netgi mirtis. Pneumokoko infekcijos komplikacijos taip pat gali būti plaučių ar ausies uždegimai, įvairūs smegenų pažeidimai, klausos praradimas ir mirtis“, – išskiria BENU vaistininkė.
L. Mockutė taip pat atkreipia dėmesį, kad užkrečiamos ligos turi tendenciją ilgainiui kisti, tai ypač taikytina gripo virusui. Tad siekiant išvengti nepageidaujamų gripo komplikacijų, vaistininkė pabrėžia skiepijimosi kasmet svarbą.
Kalbėdama apie pneumokoko vakciną specialistė išskiria, kad tam tikros rūšies vakcinos, t. y. konjuguotos vakcinos, imunitetą suformuoja visam gyvenimui. Kitų rūšių – trejiems–penkeriems metams.
BENU vaistininkė L. Mockutė primena, jog skiepytis nuo gripo ir pneumokoko infekcijos galima ir vienu metu bei tai padaryti patogiu laiku vaistinėse.
„Skiepai nuo šių užkrečiamų ligų yra prieinami lengviau nei bet kada – norintieji gali registruotis skiepui vaistinėse ir susiplanuoti vizitą jiems patogiu metu. Geroji žinia ta, kad tiek gripo, tiek pneumokoko skiepą galima gauti vieno apsilankymo metu“, – išskiria vaistininkė.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad skiepo reikėtų vengti vartojant imuninę sistemą veikiančius vaistus, taip pat sergant bet kuria liga, ūmiu jos periodu. Ypač rudenį jaučiant peršalimo simptomus, skiepus reikėtų atidėti vėlesniam laikui. Išplėstinės praktikos vaistininkų kvalifikacija leidžia įvertinti paciento sveikatos būklę ir priimti sprendimą dėl vakcinacijos, atvykus į vaistinę specialistas taip pat informuos apie vakcinos veikimą bei galimus šalutinius poveikius.
Nenorintieji ar negalintys skiepytis nuo gripo ar pneumokoko, didesnį dėmesį turėtų skirti asmeninei higienai, dažniau plautis rankas, vėdinti patalpas, įvairiais būdais stiprinti savo imuninę sistemą.
