Miškais ateina ruduo: papasakojo, kaip prisijaukinti permainų sezoną, ir atskleidė, kas padės išsaugoti emocinę sveikatą

Rugpjūtį daugelis šeimų ima jausti artėjančio rudens nuotaikas – tiek vaikai, tiek suaugusieji turi vėl prisitaikyti prie mokyklos ar darbo režimo. Po vasaros dažnai išsibalansuojame: pasikeičia miego ritmas, mityba, o kai kuriuos pradeda varginti nerimas. Specialistės pasakoja, kokie ženklai rodo, kad ruduo gali tapti iššūkiu, ir atskleidžia, kaip šį laiką paversti galimybe pasirūpinti savo psichologine bei fizine sveikata.

Rudens nuotaikos: kodėl sunku persiorientuoti?

„Rudens pradžioje dažnai skundžiamasi motyvacijos trūkumu, emociniu nuovargiu ir depresinėmis nuotaikomis – tai susiję su saulės šviesos sumažėjimu, grįžimu į darbą ar mokslus po vasaros atostogų. Organizmas būna atsipalaidavęs ir sunku prisitaikyti prie naujo tempo, tad labai svarbu pasirūpinti tinkama  mityba, poilsiu ir emocine sveikata“, – sako BENU vaistininkė Eglė Petrulėnė.

Jai pritaria ir psichologė Ieva Dovidauskaitė-Bastienė. Pasak jos, vasarą – daug atostogų, daug pramogų ir mažiau atsakomybių, o dienos yra ilgesnės ir laisvesnės. „Mes natūraliai labiau mėgstame tai, kas malonu. Dabar tenka sugrįžti į tai, ką „reikia“ daryti ir pareigų atsiranda vis daugiau. Vėl tenka susidurti su didele grupe žmonių ir dalykais, kurie kėlė stresą prieš tai: dideliu krūviu, reikliais mokytojais ar dėstytojais, patyčiomis mokykloje“, – pastebi psichologė.

Kaip pasiruošti naujai rutinai?

Kad rudenį prisijaukintume lengviau, pasak E. Petrulėnės, svarbu ent dvi savaites prieš rugsėjį pradėti ruošti organizmą naujai rutinai. „Tuomet lengviau prisitaikysite prie naujo režimo. Svarbu laikytis dienos ritmo tvarkos: palaipsniui ankstinti miego laiką, planuoti subalansuotus valgius, vengti kavos bei cukraus turinčių produktų. Maisto papildus derėtų pradėti vartoti porą savaičių prieš aktyvaus sezono pradžią – ypač, jeigu jaučiamas nuovargis ir imunitetas yra nusilpęs“, – pataria vaistininkė.

Jai antrina ir I. Dovidauskaitė-Bastienė: anot psichologės, lengviau „įsivažiuoti“ po truputį, tačiau ir rudenį reikėtų nepamiršti į rutiną įtraukti poilsio ir malonių veiklų: „Šiltomis dienomis tikrai dar galima po darbų ar mokyklos pasimėgauti gamta, sportu, žaidimais lauke. Kartais galima pasėdėti prie ežero, taip po truputį atsisveikinant su vasara. Poilsis gali būti įvairus – tiek nieko neveikimas, tiek fizinės veiklos, hobiai, užsiėmimai su šeima ar draugais, dvasinės praktikos.“

Ribos, šviesa ir poilsis – sveikesnei kasdienybei

Pasak psichologės, ribų nusistatymas padės išvengti perdegimo ir pervargimo, o su vyresniais vaikais verta aptarti poilsiui ir laisvalaikiui skiriamą laiką – šitaip mokysite vaikus ateityje turėti poilsio ir darbo režimą.

„Nors temsta anksčiau, dienos šviesa svarbi emocinei būsenai palaikyti. Stenkitės kasdien bent trumpam pabūti dienos šviesoje, kad ir per pietų pertrauką. Pasirūpinkite savo fizine sveikata – pasistenkite, kad užtektų miego, skirkite dėmesio savo mitybai bei fiziniam aktyvumui. Taip pat galite išbandyti atsipalaidavimo technikas, tokias kaip kvėpavimo pratimai, meditacijos, dienoraščio rašymas ar masažai. Svarbu surasti, kas padeda jums atsipalaiduoti“, – pataria I. Dovidauskaitė-Bastienė.

Emocinę sveikatą palaikyti, anot psichologės, padeda ir įvairios praktikos: dėkingumo praktika, geri darbai, dėmesingas mėgavimasis aplinka, juokas. I. Dovidauskaitė-Bastienė pabrėžia, kad ruduo taip pat gali būti tinkamas laikas refleksijai apie tai, ko norime iš ateinančių metų, kokių tikslų turime: „Tikslus galima suskirstyti į mažus žingsnelius, taip jie atrodys labiau pasiekiami ir jų įvykdymas suteiks pasitenkinimo jausmą. Motyvacijai svarbu pastebėti savo sėkmes, apdovanoti save ir už mažus pasiekimus.“

Kada kreiptis pagalbos?

Anot I. Dovidauskaitės-Bastienės, pereinamojo laikotarpio nerimas yra normali būsena, tačiau, jei jaučiate, kad jo įveikti nepavyksta, jei ilgiau nei dvi savaites vargina prasta nuotaika, energijos stygius ar miego sutrikimai, verta pasvarstyti apie specialistų pagalbą.

Vilniaus šeimos psichologijos centras kartu su Vilniaus visuomenės sveikatos biuru vykdo psichinės sveikatos gerinimo projektą „Vilnius sveikiau“ ir teikia nemokamą psichologinę pagalbą vilniečiams nuo 16 metų.

Į specialistus, anot psichologės, taip pat verta kreiptis tuomet, jei sunku susikaupti, pasikeičia apetitas, nebedomina anksčiau malonumą kėlusios veiklos, sunku prisiversti atlikti lengvai įveikiamas užduotis, atsiranda beprasmybės jausmas.

Vitaminai ir natūralūs pagalbininkai

E. Petrulėnė primena, kad trumpėjant dienoms emocinę ir fizinę sveikatą palaikyti padeda vitaminas D – jo trūkumas siejamas su energijos stoka ir prastesne nuotaika bei miego sutrikimais. „Taip pat svarbūs yra B grupės vitaminai, ypač – vitaminai B6 ir B12 bei folio rūgštis. Šie mikroelementai padeda palaikyti nervų sistemos veiklą ir mažina nuovargį. Kitas svarbus mikroelementas yra magnis, kuris veikia atpalaiduojančiai, mažina stresą“, – teigia vaistininkė.

Pasak E. Petrulėnės, paauglių ir suaugusiųjų poreikiai pereinamuoju laikotarpiu skiriasi: vaikams ir paaugliams dažnai reikia su augimo, pažinimo, dėmesio koncentracijos funkcija susijusių vitaminų ir mikroelementų, todėl Omega-3 riebalų rūgštys, kalcis, geležis, magnis ir vitaminas D yra ypač svarbūs.

„Tuo tarpu suaugusiems svarbus platesnis spektras – nuo energiją palaikančių B grupės vitaminų iki antioksidantų bei adaptogenų. Juos renkantis, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku“, – sako E. Petrulėnė.

Vaistininkė pabrėžia, jog kovoti su stresu, nuovargiu ir gerinti nuotaiką padeda ir natūralios priemonės – adaptogeniniai augalai, tokie kaip rausvoji rodiolė, ašvaganda ar ženšenis. „Jie padeda organizmui lengviau prisitaikyti prie stresinių situacijų. Taip pat naudingi ir vaistažolių preparatai – melisos, levandos, valerijonai. Jie ramina ir gerina miego kokybę“, – teigia E. Petrulėnė.