2022-07-15
2022-07-15
Vasarą plūstelėję karščiai išvargina ne vieną ir priverčia ieškoti įvairių būdų atsivėsinti. Deja, neretai pasirinktos priemonės tik dar labiau išsekina organizmą, todėl staiga užklumpa gerklės skausmas ar sloga. BENU vaistinės ekspertė Laura Mockutė dalijasi patarimais, kaip atvėsinti įkaitusį kūną ir paaiškina apie perkaitimo pavojų.
Nuovargis, troškulys, įkaitęs kūnas, varginantis prakaitavimas – bene kiekvienas lietuvis pastarosiomis savaitėmis patyrė šiuos nemalonius karščio ir saulės sukeltus pojūčius. Aukštyn šoktelėjęs lauko termometro stulpelis skatina ieškoti patogiausių ir veiksmingiausių būdų atsigaivinti, o vienas jų – patekti į vėsią, oro kondicionieriaus vėdinamą patalpą. Visgi, vaistininkė L. Mockutė pažymi, kad tuo piktnaudžiauti nereikėtų.
„Džiugu, kai itin karštą dieną galima mėgautis oro kondicionavimo sistemos teikiamais privalumais, tačiau daugelis žmonių perlenkia lazdą ir taip atvėsina patalpą, kad vėliau skundžiasi užkimusiu balsu ar pasireiškusiais peršalimo simptomais. Pavyzdžiui, atsisėdę į automobilį žmonės mėgsta sumažinti oro temperatūrą iki mažiausio galimo rodmens, tačiau žvelgiant į tai, kad šalto oro srovė pučia tiesiai į veidą, pečius bei kaklą, galima sulaukti ne tik gerklės skausmo ar slogos, bet ir nervų uždegimų.
Ši veiksminga pagalbinė priemonė turėtų būti sureguliuota tinkamai, jei nenorima pakenkti sveikatai. Optimali temperatūra, kuri nesukeltų šoko organizmui, turėtų būti vos 5 laipsniais mažesnė nei lauke. Jei tokio atsivėsinimo nepakanka, reikėtų imtis papildomų veiksmų, kurie padėtų išsivaduoti nuo kankinančios kaitros“, – paaiškina L. Mockutė.
Vaistininkė įvardija, kad nors karštomis dienomis šalta ledų porcija ar gaivinantis gėrimas su ledukais atrodo kaip geras būdas atvėsti, kai kuriems asmenims gali sukelti balso stygų uždegimą ar sąlygoti peršalimą. Anot jos, ne visų žmonių organizmai geba toleruoti didelį ir staigų temperatūrų skirtumą.
„Tokiu atveju geriau atsigerti vėsaus, tačiau ne šalto, gėrimo. Jis padės atvėsti organizmui iš vidaus ir nesukels šoko. Čia tinka paprastas vanduo, vaisių kokteiliai, vėsi arbata. Jei gaivinatės šalta kava, reikėtų gerti daug vandens, nes šis gėrimas skatina dehidrataciją. Kai tvanku, svarbu vartoti ir kuo mažiau svaigiųjų gėrimų. Jie ne tik sukelia apkrovą širdžiai, kuri ir taip įnirtingai darbuojasi karštomis dienomis, bet ir naudoja organizmo vandens atsargas“, – sako L. Mockutė.
Dar vienas svarbus aspektas karštomis dienomis – maudynės. Daugelis žmonių plūsta prie įvairių vandens telkinių, prieš tai nepasidomėję, ar vanduo pakankamai įšilęs, mėgaujasi bene ledinio dušo srove. Pasak vaistininkės, prie šalto vandens kūnui reikia priprasti palengva, antraip gali grėsti ne tik peršalimas, bet ir mėšlungis. Jei maudomasi vandens telkinyje, prieš tai patariama įbristi į vandenį, juo apšlakstyti kojas, rankas, pečius, pilvą, o tik tada plaukioti. Panašiai ir su dušu – vėsinti vandenį palengva, taip palaipsniui mažinant kūno temperatūrą.
„Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ką vilkime. Jei mūsų drabužių audinys yra sintetinis, neleidžiantis kūnui „kvėpuoti“, natūraliai labiau sukaistame, prakaituojame. Vaistininkė pažymi, kad kartais geriau ilgarankoviai marškinėliai ar kelnės, tačiau laisvai krintančio, kokybiško audinio. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į spalvas – tamsios spalvos sugeria šviesą, tad įkaisime labiau, o šviesios – atspindi, todėl jausimės gaiviau“, – priduria L. Mockutė.
Vaistinės ekspertė įspėja, kad karštomis dienomis vengiant nuolatos vartoti skysčius, nesilaikant visavertės mitybos principų ir vartojant alkoholį organizmas nusilpsta, todėl perkaitimas gali turėti skaudžių pasekmių. Jei visą dieną praleidžiame saulėje ir neatgaiviname organizmo, gali ištikti šilumos smūgis.
„Aukšta kūno temperatūra, paraudusi oda, sustojęs prakaitavimas, galvos skausmas, pykinimas, spengimas ausyse, pagreitėjęs pulsas ar net sąmonės netekimas – šilumos smūgio simptomai. Jei jaučiami bent keli minėti elementai, būtina kuo greičiau pasišalinti iš saulės apšviestos erdvės, ar, jei yra galimybė, nueiti į vėsią patalpą.
Jei perkaitimas lengvas, galima atsivėsinti po drungno vandens dušu, ant kaktos dėti vėsius kompresus ir vėsinti vietas, kuriose arterijos yra didžiausios, t. y. pažastis ir kirkšnis. Prie šių kūno vietų galima pridėti vandens buteliukus, pripildytus vėsiu vandeniu. Jei kūno temperatūra nekrenta, atsiranda skausmas širdies plote, būtina asmenį gabenti į gydymo įstaigą“, – paaiškina vaistininkė ir priduria, kad labiausiai reikėtų stebėti vaikus, nes jiems šilumos smūgiai pasireiškia dažniau ir yra pavojingesni.
