Krūties vėžys Lietuvoje užklumpa ne tik moteris, bet ir vyrus: sergamumas auga, bet yra viena gera žinia
Milijoną kartų girdėta frazė – krūties vėžys – dažniausias moterų onkologinis susirgimas pasaulyje – nėra „iš piršto laužta“. Bet kuri moteris per gyvenimą turi apie 12 proc. riziką susirgti krūties vėžiu, tačiau dažniausiai serga 50 metų ir vyresnės moterys. Itin svarbu laiku pasitikrinti ir esant įtarimui nedelsiant kreiptis pagalbos. Būtent apie tai spalio 2 d. PINK RUN su BENU bėgime ant scenos kalbėjo gydytoja onkologė-chemoterapeutė Lina Pužauskienė. Spalį – krūties vėžio prevencijos mėnesį – gydytoja akcentuoja: reguliarus dėmesys sau yra būtinas norint išlikti sveikiems.
Atvejų daugėja
Pagal 2015 m. Nacionalinio vėžio instituto vėžio registro duomenis, krūties vėžiu kasmet suserga apie daugiau nei 1,6 tūkst. žmonių, iš jų – 1 proc. vyrų. Specialistai pastebi – sergamumo šia liga tendencija yra didėjanti, tad naujausi duomenys gali parodyti gerokai didesnį atvejų skaičių.
„Taip yra dėl prevencinės patikros ir vis geresnių gydymo galimybių. Sergamumas didėja dėl daugelio priežasčių: besikeičiančio gyvenimo būdo – moterys mažiau gimdo, trumpiau maitina krūtimi, aplinkoje yra daugiau kancerogenų – vėžį sukeliančių medžiagų, taip pat svarbus kiaušidžių hormonų poveikis – ankstyva mėnesinių pradžia ir vėlyva menopauzė lemia didesnę riziką susirgti krūties vėžiu“, – aiškino medikė.
Sergamumas didėja ir dėl neracionalios mitybos nulemto nutukimo bei kitų prastų gyvensenos įpročių.
„Deja, tendencijos rodo, kad žmonių, turinčių didesnį nei 25 kūno masės indeksą pasaulyje daugėja kasmet, taip pat suvartojama daug alkoholio – tai yra keli iš krūties vėžio rizikos veiksnių. Šios tendencijos būdingos aukšto išsivystymo šalims, kurioms priskiriama ir Lietuva, nes žemo išsivystymo šalyse statistika yra kiek kitokia“, – pastebi L. Pužauskienė.
Tikslas – ankstyva diagnostika
Šiuolaikiniai tyrimai leidžia nustatyti pačios ankstyviausios – pirmos – stadijos vėžį. Tačiau tam, kad liga būtų nustatyta laiku, svarbi savalaikė ir reguliari patikra.
„Mūsų siekiamybė yra aptikti naviką taip anksti, kai jis dar yra neužčiuopiamas. Tai reiškia tada, kai nei gydytojas, nei moteris dar fiziškai negali apsičiuopti naviko, kai jis būna visai mažytis, iki kelių milimetrų dydžio. Toks yra ankstyvos diagnostikos tikslas“, – patikino Kauno klinikų onkologė-chemoterapeutė.
Lietuvoje nuo 2005 metų vykdoma moterų mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa, kurios uždavinys – patikrinti visas 50–69 metų amžiaus moteris, nustatyti, kurioms yra krūties vėžys, ir kuo greičiau šias moteris pradėti gydyti.
„Rizikos grupėje (50–69 m.) esančios moterys turėtų pasidaryti mamografinį tyrimą, kuris yra kompensuojamas valstybės. Tai geriausia, ką moteris gali sau pasidovanoti. Tyrimas yra paprastas, atliekamas greitai ir neskausmingai. Deja, profilaktikos programoje dalyvauja ir galimybe pasitikrinti pasinaudoja tik pusė moterų. Turėtume patikrinti 80 proc. moterų, bet patikriname tik apie 50 proc., nes moterys tiesiog nesikreipia“, – apgailestavo L. Pužauskienė.
Apčiuopa – kartą per mėnesį
Savityra arba krūtų apčiuopa krūties vėžio prevencijos procese yra labai svarbi. Jau nuo 20 metų amžiaus rekomenduojama ją atlikti kartą per mėnesį ciklo viduryje.
„Aš pati esu girdėjusi daug istorijų, kai pacientės, pačios atlikusios apčiuopą, randa augliuką. Viena mano pacientė pasakojo, kad kiekvieną dieną atlikdavo patikrą ir radusi guzelį sunerimo. Jis pradėjo greitai didėti. Ji ilgai nedelsusi kreipėsi į medikus ir liga buvo greitai nustatyta ankstyvoje stadijoje, be tolimųjų metastazių. Šiandien ši moteris yra išgydyta ir sveika jau kone dešimtmetį. Onkologinė liga neatsinaujina. Tai yra pavyzdys, kaip galėtų baigtis dauguma krūties vėžio atvejų, jei jie būtų diagnozuoti laiku“, – sako L. Pužauskienė.
Gydytoja pastebi, kad apčiuopa yra reikalinga ir svarbi, tačiau, ji niekaip nepakeičia mamografinio tyrimo.
Moterims, kurios turi padidėjusią riziką sirgti genetiškai – dėl susirgimo atvejų šeimoje ar paveldimų mutacijų, patikra pradedama dar iki 50 metų, joms periodiškai atliekamas ultragarsinis tyrimas ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, mat jaunoms, vaisingo amžiaus moterims šie tyrimai yra tiksliausi bei siekiama atlikti tyrimus be apšvitos.
Gyvensenos korekcijos ir dėmesys imunitetui
I. Pužauskienė pastebi, kad atsižvelgiant į tai, jog krūties vėžį nulemia ir išoriniai veiksniai, svarbu rūpintis savo imunine sistema.
„Šiandien žinoma, jog imuninė sistema kovoja su daugeliu ligų, taip pat ir su vėžiu. Kiekvieno žmogaus organizme dažnai atsiranda nenormalių, potencialiai vėžinių ląstelių, bet imuninė sistema gali rasti tokias pakitusias ląsteles ir jas sunaikinti. Stiprinti imunitetą yra rekomenduojama ir sergant vėžiu, ir šios ligos profilaktikai. Tad kaip padėti savo imuninei sistemai veikti efektyviai? Čia labai svarbi sveika gyvensena – pilnavertė mityba, streso valdymas, judėjimas ir geras miegas“, – pataria onkologė.
„Norint stiprinti imunitetą, svarbi subalansuota mityba. Rekomenduočiau valgyti kuo daugiau įvairių daržovių, vaisių, nepamiršti į mitybą įtraukti omega-3 riebalų rūgščių. Pagrindiniais pagalbininkais stiprinant imunitetą gali tapti vitaminas D3, cinkas, taip pat vitaminas C.
Svarbu išmokti valdyti stresą, tam gelbsti tiek kvėpavimo pratimai, tiek tinkamas darbo ir poilsio režimas. Lietuviai yra linkę persidirbti, ne visuomet pakankamai išnaudoja savo atostogas.
Svarbus ir miego režimas. Reikia atminti, kad siekiant kokybiškai pailsėti nakties metu ir stiprinti savo imuninę sistemą, suaugusiems asmenims rekomenduojama per naktį miegoti nuo 7 iki 9 valandų“, – svarbiausius punktus imuniteto gerinimui išskiria vaistininkė.
Serga ir vyrai
Dažnai vyrams tai skamba neįtikėtinai, tačiau, kaip ir minėta, iki 1 proc. visų sergančiųjų krūties vėžiu sudaro vyrai.
„Vyrams šiuo metu nėra atrankinės patikros programos, vis dėlto vyrams, ypač kurių šeimoje yra krūties vėžio atvejų, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir būti budriems. Vyriškiai jokiais būdais neturėtų ignoruoti apčiuopto guzelio ar pastebėtų pakitimų krūties srityje ir nedelsdami kreiptis į specialistus“, – perspėjo L. Pužauskienė.
Kalbant apie krūties vėžio gydymą, šiandien jis yra kompleksinis, susideda iš kelių gydymo metodų. Jeigu krūties vėžys yra labai ankstyvas, gali pakakti tik operacijos. Vis dėlto dažnai krūties vėžys yra nustatomas jau pažengęs, tuomet, siekiant geriausių rezultatų, yra rekomenduojami keli gydymo metodai.
„Parenkant pacientų gydymą dalyvauja visa multidisciplininė krūties vėžio gydymo komanda. Tai komanda, kurios sudėtyje yra daugelio skirtingų medicinos specialybių gydytojai ekspertai. Komandos pasitarimo metu kiekvienam asmeniui individualiai pagal būklę, nustatyto naviko savybes bei išplitimą parenkama rekomenduojama gydymo seka ir nutariama, kokie metodai bus taikomi. Dažniausi gydymo metodai yra operacinis gydymas, spindulinė terapija, chemoterapija bei hormonų terapija“, – vardijo L. Pužauskienė.
Kaip atlikti krūtų savityrą?
Pirmiausiai prieš veidrodį apžiūrėkite krūtis, įvertinkite ar nepakitusi krūtų forma ir odos spalva, ar nėra naujai atsiradusių raukšlelių, spenelių pokyčių, kitų neįprastų pakitimų. Švelniai suspauskite spenelius, pažiūrėkite, ar nėra atsiradusių išskyrų.
Kairę ranką laikykite už galvos, o dešine tikrinkite kairę krūtį. Trimis viduriniais pirštais čiuopkite krūties audinį švelniais sukamaisiais judesiais ratu, link krūties išorės. Tikrinkite, ar neužčiuopiate mazgelių, įtartinų liaukos sutankėjimų. Taip pat patikrinkite dešinę krūtį. Nepamirškite patikrinti limfmazgių – apčiuopkite pažastis, sritis aplink raktikaulį ir kaklą.
