Migrena: galvos skausmas, kurio nederėtų ignoruoti

Komentuoja vaistininkas Marius Lukštaraupis

Nuolatos didėjantis gyvenimo tempas bei patiriamas stresas tiek namuose, tiek darbe dažnai daugeliui gali sukelti pasikartojančius, varginančius galvos skausmus. Vienas iš jų – tai migrena. Skaičiuojama, kad ji kamuoja daugiau nei 10 proc. žmonių visame pasaulyje. Migrenos nereikėtų ignoruoti, o kamuojant intensyvesniems skausmams, lydimiems kitų negalavimų, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Kaip atskirti migreną nuo įprasto galvos skausmo?

Neretai klaidingai manoma, jog kasdieniai galvos skausmai ir yra migrena, tačiau taip nėra. Migrena – tai epizodinis, varginantis galvos skausmas, kuris sukelia pykinimą, vėmimą bei liguistumą. Jis dažnai gali trukti nuo 4 iki72 valandų. Paprastai priepuolio metu žmogus negali atlikti įprastų dienos darbų, galimi regėjimo sutrikimai, šviesos baimė ar šleikštulys.

Galimos priežastys

Neretai migreną didina fizinis aktyvumas. Apie 1/3 pacientų patiria vadinamąją aurą, tuomet galima nuspėti artėjantį skausmo priepuolį.

Skausmą galimai lemia aplinkos ir genetiniai faktoriai, o pati migrena laikoma neurologine-kraujagyslių liga. Provokuoti šią ligą gali fiziologiniai veiksniai – tai stresas, alkis, nuovargis ar hormonų pokyčiai. Migrena dažniau pasitaiko moterims negu vyrams, o pagrindinės priežastys paprastai būna menstruacijos, hormoninės kontracepcijos naudojimas, nėštumas ar menopauzė. Taip pat įtaką šiai ligai gali daryti su mityba susiję veiksniai: įvairūs maisto priedai, sūris, vynas, kava, taip pat aplinkiniai faktoriai – prasta oro kokybė ar apšvietimas. Kad ir kaip būtų, iki šiol nėra surasta aiškaus šios ligos ryšio.

Pirmoji pagalba, susidūrus su migrena

Nereikėtų laukti, kol migrenos sukeliamas skausmas praeis savaime. Užėjus priepuoliui, reikėtų ramiai pagulėti gerai išvėdintame kambaryje, ties smilkiniu ar akies sritimi laikant šaltą kompresą. Taip pat patariama išgerti kuo daugiau vėsaus vandens, kambaryje turėtų būti kuo mažiau šviesos, kvapų bei garso. Žinoma dažniausiai priepuolį padės numalšinti tik vaistai. Šiuo metu efektyviausiais laikomi serotonino receptorių agonistai – triptanų grupė. Lengvais atvejais taip pat gali padėti ir aspirino bei paracetamolio preparatai, ibuprofenas, naproksenas, deksketoprofenas ir pan. Žinoma, galima rinktis greičiau veikiančias formas (tirpias tabletes, granules, kapsules), kadangi yra itin svarbu, kaip greitai bus imtasi priemonių.

Migrenos prevencija

Siekiant užkirsti kelią migrenos priepuoliams, reikėtų valdyti stresą (retėja dažnumas), padėti gali ir psichoterapija.Labai svarbu yra laikytis normalaus miego rėžimo bei gerai išsimiegoti. Visada rekomenduojama kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, ypatingai prieš miegą.Taip pat patariama vengti maisto produktų, kurie iššaukia migreną, ir atsisakyti žalingų įpročių.

Ar šios ligos mastas nuolatos didėja?

Lietuvoje apytiksliai migrena serga 20 proc. moterų ir 7-8 proc. vyrų. Teigti, jog šios ligos mastas didėja, negalima, kadangi neretai pacientai maišo kasdienius galvos skausmus su šia liga. Maždaug 10 proc. pacientų kasdien patiria stipresnius ar silpnesnius priepuolius.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Dažnai migrena sergantys pacientai nesikreipia į specialistus ir bando gydytis patys. Akivaizdu, jog tai tik pablogina visą ligos eigą. Jeigu jūs nuolatos jaučiate pasikartojančius galvos skausmo priepuolius, o juos lydi padidėjęs jautrumas šviesai, pykinimas, vėmimas bei liguistumas – patariama nedelsiant kreiptis į gydytoją.