Reikalavimai vaistininkams auga, bet jų kompetencijos išnaudojamos nepakankamai

Tyrimai rodo, kad lietuviai vis labiau domisi sveikata. O į vaistines užsuka ne tik susirgę, bet ir norėdami nesirgti – ieško imunitetą stiprinančių papildų, žolinių preparatų, taip pat grožio priemonių. Valstybės mastu reikalavimai vaistininkų kompetencijai auga. Vis dėlto patys vaistininkai pastebi, kad gyventojai tai vis dar per mažai išnaudoja savo naudai, dažnas nedrįsta ar vengia užsukęs į vaistinę pirmiausia teirautis patarimo joje dirbančio specialisto.

Licenciją atnaujina kas kelerius metus

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto dekano Prof. dr. Vitalis Briedžio teigimu, vaistininkas gali ir turi ne tik parduoti ar išduoti vaistus, bet ir gaminti juos, kontroliuoti jų kokybę, informuoti bei konsultuoti gyventojus apie racionalų medikamentų vartojimą. Be to, vaistininkai privalo bendradarbiauti su kitais sveikatos apsaugos specialistais.

„Tam vaistininkai yra rengiami ir vykdo šias veiklas praktikoje. Vis tik gyventojai dar ne visuomet žino apie vaistininkų kompetencijas, nebūtinai jas įvertina ar pasinaudoja visomis konsultacijų galimybėmis, neretai nepasitiki vaistinėse dirbančių specialistų autoritetu“, – sako prof. dr. Vitalis Briedis.

Profesoriui antrina „BENU vaistinių“ tinklo vadovė Rasa Marcinkevičienė. Ji primena, kad vaistinėse dirbantys specialistai yra profesionalai, turintys aukštąjį farmacininko išsilavinimą ir yra įpareigoti kas kelerius metus atnaujinti vaistininko licenciją. Todėl yra pasiruošę suteikti išsamias konsultacijas į vaistinę užsukusiems gyventojams.

„Ne veltui įvairių medikamentų reklamose sakoma: „Prieš vaisto vartojimą būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku“. Vaistininkai yra ne tiek pardavėjai, kiek vaistų ir kitų medicininių preparatų ekspertai, galintys ir privalantys patarti gyventojams. Tą numato ir jų darbą reglamentuojantys įstatymai“,  – sako R. Marcinkevičienė.

Nepilnai išnaudojamos kompetencijos

Prof. dr. Vitalis Briedis pažymi, kad sprendžiant ligonių sveikatos ir ligų prevencijos klausimus labai svarbus gydytojų ir vaistininkų bendradarbiavimas.

„Vaistininko ir gydytojo kompetencijos bei galimos jų veiklos yra apibūdintos atitinkamuose teisės aktuose. Nereikėtų priešpriešinti vaistininko ir gydytojo kompetencijų. Ligoniui naudingiausias šių profesijų atstovų bendradarbiavimas. Tai leidžia efektyviausiai spręsti sveikatos problemas. Tą patvirtina sveikatos apsaugos sistemų vystymosi tendencijos kitose šalyse, kur sprendžiant ligonių gydymo ar sveikatos išsaugojimo klausimus dalyvauja kelių sričių sveikatos priežiūros specialistų komandos“, – pasakoja Prof. dr. V. Briedis.

LSMU Farmacijos fakulteto dekano manymu, vaistininkai šiandien turėtų plačiau įsijungti ir į vykdomas profilaktines sveikatos palaikymo programas, o tokias tendencijas kai kuriose Lietuvos vaistinėse jau taip pat galima pastebėti.

„Vaistininkai konsultuoja ne tik vaistų vartojimo, bet ir sveikatos išsaugojimo klausimais. Vis tik šioje srityje dar yra nemažai neišnaudotų galimybių ir būdų, kuriais vaistininkai galėtų prisidėti skleisdami gyventojams žinias apie sveikatos priežiūrą, mokydami ligonių priežiūros, dalyvaudami nacionalinėse sveikatos priežiūros programose. Lietuvos vaistinėse dirba geri farmacijos specialistai, kurie tikrai galėtų tai daryti“, – pažymi Prof. dr. V. Briedis.

Ilgas kelias iki vaistininko licencijos

Norintys tapti vaistininku turi nueiti nemažą kelią ir įgyti nemažai žinių, kurias reikia nuolat atnaujinti. Lietuvos vaistinių asociacijos Valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sako, kad vaistininku asmuo gali dirbti tik gavęs vaistininko licenciją.

„Mokslus universitete baigęs ir vaistininko praktikos licenciją norintis gauti asmuo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai turi pateikti paraišką bei atitinkamus dokumentus. Vaistininko praktikos licencija išduodama neterminuotam laikui, tačiau vaistininkai nuolat privalo tobulėti keldami savo profesinę kvalifikaciją įvairiuose mokymuose, seminaruose ir konferencijose, kuriuos rengia tą daryti teisę turintys universitetai ar kitos įstaigos“, – pažymi K. Nemaniūtė-Gagė.

Norint gauti vaistininko licenciją pirmiausia, be abejo, reikia įgyti atitinkamą išsilavinimą. Anot prof. dr. V. Briedžio, universitetinių farmacijos studijų metu būsimieji vaistininkai įgyja būtinų žinių ir specialių kompetencijų, siejamų su vaistais, jų gamyboje naudojamomis medžiagomis bei technologijomis, kokybės tyrimo metodais, tinkamu medikamentų tiekimu, paruošimu vartoti, saugojimu ir platinimu tiek viešosiose, tiek ligoninių vaistinėse.

„Be to, kiekvienas vaistininkas turi gebėti vertinti mokslinius duomenis apie vaistus, teikti informaciją ir patarimus apie farmacijos produktus, privalo žinoti vaistų metabolizmo procesus ir jų sukeliamą poveikį, išmanyti toksinių medžiagų veikimą, medikamentų paskirtį ir tinkamą vartojimą. Jo kompetencijų laukas taip pat apima gebėjimą nustatyti žmogaus organizmo nepageidaujamas reakcijas į tam tikrą vaistą, teikti individualias konsultacijas pacientams bei farmacinę informaciją apie vaistus gyventojams bei sveikatos priežiūros specialistams“, – pasakoja Prof. dr. V. Briedis.

Tarp reikalavimų – įgimtas noras padėti

R. Marcinkevičienė pažymi, kad vaistininkui svarbu turėti ne tik mokslinių žinių, gerai išmanyti apie skirtingus vaistus, bet ir gebėti bendrauti su žmonėmis, mokėti juos išklausyti, suprasti. Todėl stojantiems į universitetą mokytis farmacininko specialybės reikėtų įsivertinti, ar turi tokių savybių, ar mėgsta bendrauti.

„Vaistininkas turi žinoti ne tik kokį vaistą parinkti, kas su kuo dera ar nedera, bet ir turėti tam tinkamų asmeninių savybių – bendravimo, konfliktų ir streso valdymo įgūdžių, empatijos, noro padėti žmonėms. Dėl to rinkdamiesi specialistus atkreipiame dėmesį ne tik į aukštuoju išsilavinimu bei licencija patvirtintas, bet ir vadinamąsias „minkštąsias“ kompetencijas. Ieškome specialistų, kurie moka bendrauti su žmonėmis, sugeba išklausyti ir tinkamai formuluoti klausimus, noriai gilinasi į kitų problemas“, – sako R. Marcinkevičienė.

Pasak jos, šios savybės su vaistininko profesija siejamos nuo seno, o ankstesnių kartų vaistininkai prisimenami kaip labai mylimi ir gerbiami bendruomenės nariai, pas kuriuos visada galima ateiti pasikalbėti, paklausti patarimo.

Vaistinių tinklo vadovė pripažįsta, kad šiuo metu Lietuvoje vaistininkų trūksta, o tai lemia prieš keletą metų prasidėjęs spartus vaistinių skaičiaus šalyje augimas, kuris pastaruoju metu jau stabilizuojasi.

„Gerų vaistininkų poreikis šiuo metu yra išties didelis, o turint omenyje vaistininko profesijos svarbą, būtina dėti pastangas, kad jauni žmonės norėtų siekti tokios karjeros ir būtų motyvuoti gauti tam reikiamą žinių bagažą“, – sako R. Marcinkevičienė.