Vaistininkų darbas karantino metu

COVID-19 pandemijai pasiekus Lietuvą, eilės formavosi ne tik maisto prekių parduotuvėse, bet ir vaistinėse. Vieni rūpinosi reikalingiausių vaistų atsargomis, o kiti tiesiog šlavė lentynas. Kaip pasikeitė vaistininkų kasdienybė ir su kokiais iššūkiais tenka susidurti dirbant rizikos sąlygomis pandemijos metu sutiko pasidalinti BENU vaistininkė Inga Norkienė.

Koronavirusinės infekcijos protrūkis visą pasaulį užklupo nepasiruošusį ir sukėlė nemažai nerimo ir net panikos. Gyventojų nerimą ypač stipriai pajuto ne tik maisto prekių parduotuvės, bet ir vaistinės. Vaistininkai vieni iš nedaugelio, kurie karantino metu dirba įprastai. Nors žodis „įprastai“ neatspindi realios situacijos – vaistininkai turi susidoroti ne tik su išaugusiu darbo krūviu, bet ir suvaldyti tiek pirkėjų, tiek ir savo vidinį nerimą.

„Didelis žmonių antplūdis į vaistines prasidėjo nuo kovo 12 dienos, tačiau „nerimastingiausias pirkimas” buvo jaučiamas prieš pat karantino paskelbimą ir pirmąją jo savaitę. Daugelis žmonių pirko imuninei sistemai stiprinti skirtus papildus ir būtinuosius vaistus. Pasitaikė tokių atvejų, kai teko atkalbinėti nuo nesąmoningo noro pirkti bet kokius vaistus – atėjęs žmogus teiraujasi , ką perka prie kitos kasos esantis žmogus ir net nesuvokdamas, kad neserga atitinkama liga, iš karto klausia, ar šitas vaistas yra geras, ar jam tai padės ir jau traukia piniginę. Tokiais atvejais tenka nuraminti žmogų, kad tai ne jo atvejui skirtas vaistas“, – pasakoja I. Norkienė.

Atlieka ir gydytojo darbą

BENU vaistininkė sako, kad šiomis dienomis sulaukia tiek skambučių, kad vien konsultacijoms telefonu reikėtų  papildomo darbo etato. Dažniausiai skambinama pasiteirauti apie vaistinės darbo laiką, kada mažiausias žmonių srautas, ar jau vaistinėje galima įsigyti medicininių kaukių ir dezinfekcinio skysčio. Tačiau tai, kad gyventojai skambina ir teiraujasi, yra gerai – taip apsisaugo nuo nereikalingo vykimo į vaistinę prekių, kurių galbūt nėra. I. Norkienė pasakoja, kad kai kurie skambinantieji klausia ir išsamių patarimų apie ligos gydymą.

„Šiomis dienomis tenka tiek skambinančiuosius, tiek atėjusiuosius konsultuoti, kaip vartoti vienus ar kitus vaistus, naudoti antibiotikus ar ne, o kartais prašo pakonsultuoti tokiomis temomis, kuriomis mes, vaistininkai, net neturime reikiamos kompetencijos ir įgaliojimų atsakyti.“, – pasakoja vaistininkė.

Šiuo laikotarpiu vaistinės darbuotojams tenka suteikti ne tik medicininę informaciją, tačiau ir psichologinę – nuraminti atėjusius žmones.

Nedrausmingi lankytojai sulaukia įspėjimų

Nors vaistinės ėmėsi visų įmanomų prevencijos ir saugumo priemonių, kad apsaugotų tiek darbuotojus, tiek pirkėjus, tačiau vaistininkė pastebi, kad ne visi žmonės skaito perspėjimus, taip pažeisdami reikalavimus.

„Matome, kad per kelias savaites situacija keičiasi į gerąją pusę – vis mažiau chaoso ir nesupratimo. Dažniausiai klientai laikosi atstumo tiek vieni nuo kitų, tiek nuo darbuotojų, prisidengia veidą. Jau supranta, kad prašymas vaistinėje vienu metu būti po tris pirkėjus  yra ne šiaip sau sugalvotas, o taikomas dėl mūsų visų saugumo. Dažniausiai žmonės atkreipia dėmesį į saugumo skelbimus, kabančius ant durų ir maloniai laukia už jų – dėl to esame dėkingi. Pasitaiko ir linksmų nutikimų , kai pacientai drausmina ir nenori įleisti į savo darbo pamainą ateinančių kolegių. Žinoma, pasitaiko ir tokių pirkėjų, kuriuos tenka įspėti“, – sako vaistininkė.

Vaistinėse imamasi visų įmanomų saugos priemonių, tačiau kiekvieną dieną vaistininkams tenka dirbti padidintos rizikos zonoje, kurioje galimybė užsikrėsti koronavirusu yra didelė dėl gausaus žmonių srauto.

„Baiminamės, tačiau suprantame, kur dirbame, koks svarbus kiekvieno mūsų indėlis šioje situacijoje, toks buvo mūsų pasirinkimas prieš kažkiek metų ir dabar jo nekeisčiau. Aišku, niekas negalvojo, kad toks atvejis gali nutikti, tačiau esame racionalūs ir imamės visų apsisaugojimo priemonių. Natūralu, kad  kaip ir visi žmonės nerimaujame dėl savo  šeimų, kurioms galime parnešti virusą, ir dėl kitų žmonių, ypač dėl senjorų. Galiu pasidžiaugti, kad mūsų vaistinėje lankosi sąmoningi, supratingi ir pagarbūs vieni kitiems klientai. Tik vienetai pasitaiko nemandagių, vartojančių necenzūrinius žodžius ir trikdančių darbą.“, – pažymėjo I. Norkienė.

Saugumo priemonės ir darbe, ir namuose

Vaistininkė I. Norkienė pasakoja, kad jos apsisaugojimo rutina prasideda jau nuo pačio ryto – į nosį įsipurškia apsauginio tirpalo, kuris galimai turėtų mažinti virusų prikibimą ir neleisti prisitvirtinti nosies gleivinėje.

Darbo metu vaistininkai būna su kauke ir apsauginiais akiniais. Jeigu vyksta atsiskaitymas grynais pinigais, rankas tenka plauti kas keliolika minučių, o darbo vieta yra dezinfekuojama keletą kartų per valandą.

„Įprasti neliesti veido sunku nebuvo, neturiu tokio įpročio.  Kitą visada lengviau pamatyti – kolegėms ir pacientams  primenu, kad neliestų veido rankomis. Dirbant su pirštinėmis atrodo, kad jos natūraliai drausmina, be to, saugu dezinfekuoti rankas prieš aptarnaujant sekantį žmogų ir neišsausinti odos “, – pastebėjo BENU vaistininkė.