Paaugliai kūprinasi, skundžiasi nuovargiu, prastai miega? Jiems trūksta svarbaus mineralo
Magnis – žmogui svarbus mineralas. Mūsų organizmas pats jo negamina, todėl turime gauti su maistu ar maisto papildais. Ir nors magnio reikia visiems bei visą gyvenimą, tačiau kai kuriais gyvenimo etapais – po ligos, nėštumo ir žindymo metu bei paauglystėje, kuomet vyksta intensyvus organizmo augimas, – jo prireikia daugiau. BENU vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė sako, kad paprastai jau rugsėjo viduryje padaugėja tėvų, ieškančių magnio papildų savo atžaloms, nes į mokyklą grįžę vaikai ir paaugliai ima skųstis nuovargiu, sutrikusiu miego režimu, raumenų spazmais, kimba peršalimo ligos.
Daugiau nei pusė mūsų turimo magnio randama kauliniame audinyje, trečdalis raumenyse. Šis mineralas reguliuoja širdies susitraukimų dažnį ir stiprumą, šalina raumenų spazmus ir mėšlungį, dalyvauja nervų sistemoje.
„Palaikant normalų raumenų darbą, magnis veikia drauge su kalciu – kalcis dalyvauja raumenų susitraukime, magnis – atsipalaidavime. Taigi trūkstant magnio, mus vargina mėšlungis, nes raumuo negali atsipalaiduoti. Tai gali pajusti sportuojantys žmonės, taip pat intensyviai augantys paaugliai – jiems ypatingai svarbu gauti pakankamai magnio ir kalcio, kad tinkamai susiformuotų raumenys ir palaikytų kaulus. Kitu atveju paaugliai ima kūprintis, krypstant stuburui atsiranda netaisyklinga laikysena“, – sako vaistininkė.
Paauglystės iššūkiai
Paauglystė – tai pats sunkiausias ir sudėtingiausias amžiaus tarpsnis, nes prasideda įvairūs organizmo pokyčiai, susiję su reikšmingiausiais žmogaus raidos etapais – lytine branda, ūgio, svorio prieaugiu ir kitais pokyčiais.
„Prieš paauglystę magnio poreikis priklausomai nuo lyties būna skirtingas. Mergaitėms magnio reikia daugiau, nes šis mineralas palengvina priešmenstruacinio sindromo simptomus. Veikdamas raminančiai, magnis mažina padidėjusį jautrumą, nervingumą, depresines nuotaikas, stiprina psichinę sveikatą“, – sako J. Vaičiūnienė.
Magnio netenkama su prakaitu, netinkamai maitinantis, dėl streso, nerimo, įtampos. Vienas pirmųjų simptomų, rodančių magnio trūkumą, yra mėšlungis ar raumenų spazmai. Tačiau gali sutrikti ir miegas, jaustis bendras silpnumas, sumažėjęs apetitas, vangumas, rankų ir kojų pirštų dilgčiojimas ar tirpimas, sutrikęs širdies ritmas, galvos skausmas. Taip pat pablogėjusi nuotaika, padidėjęs nervingumas, depresijos epizodai, susilpnėjusi dėmesio koncentracija, atminties pablogėjimas.
Anot J. Vaičiūnienės, prasidėjus mokslo metams, tėvai ateina į vaistinę ieško pagalbos, nes vaikams sunkiai sekasi susikaupti, atlikti užduotis, sutrinka miego ritmas – tai irgi gali būti magnio stokos pasekmės.
Kaip vartoti magnį?
Farmacininkė sako, kad svarbu gauti pakankamą kiekį visų mineralų – kartu su magniu bei kalciu normalią kaulų būklę padeda palaikyti ir cinkas, dažnai vadinamas grožio mineralu, nes jis būtinas plaukų, odos ir nagų gerai būklei. Tačiau cinkas labai svarbus ir tinkamai imuninės sistemos veiklai – kai organizme jo trūksta, sumažėja atsparumas peršalimo ligoms, vaikai lėčiau auga, blogiau gyja žaizdos, oda tampa jautri išorės poveikiui, gali atsirasti spuogų ir odos ligų.
Pasak BENU vaistininkės, yra daug nuomonių, kaip vartoti mineralus (ypač kalcį su magniu) – atskirai ar kaip kompleksą. Bet jeigu raumenis traukia mėšlungis, jaučiami kiti magnio stygiaus simptomai, J. Vaičiūnienė siūlo vartoti magnį atskirai arba su B grupės vitaminais, kurie lengvina magnio pasisavinimą organizme, palaiko reikiamą jo kiekį ląstelės viduje. O profilaktiškai – galima gerti ir papildų kompleksą.
„Vartojant kalcį ir magnį atskirai, patartina magnį gerti vakare, nes šis mineralas svarbus ne tik širdžiai, kraujagyslėms, mėšlungio mažinimui, bet ir gerina miego kokybę – jis atpalaiduoja raumenis ir žmogus geriau pailsi“, – sako farmacininkė ir priduria, kad magnio preparatų pasirinkimas didelis ir kiekvienas gali rinktis pagal patogumą – kapsules, miltelius, tabletes arba granules, tirpstančias burnoje.
Natūralūs magnio šaltiniai yra špinatai, pupelės ir lęšiai, žuvis (menkė, tunas, plekšnė), avižos, laukiniai ryžiai, anakardžių riešutai, saulėgrąžų sėklos, kakavos milteliai, džiovinti vaisiai (figos,abrikosai, slyvos, datulės, razinos), virta arba orkaitėje kepta bulvė su odele. Nedaug, bet lengvai pasisavinamo magnio yra ir piene.
Magnio perdozavimas, anot J. Vaičiūnienės, yra retas reiškinys, nes organizmas jo kiekį reguliuoja šalindamas su prakaitu. Apie magnio perteklių gali signalizuoti vėmimas, viduriavimas, per didelės kalcio sankaupos kauluose.
Mokyklinis stresas
J. Vaičiūnienė pasakoja, kad didesnė magnio paklausa tęsiasi nuo vasaros, kuomet žmonės daugiau prakaituoja, daugiau laiko leidžia aktyviai judėdami – taigi ir magnio organizmui reikia daugiau. Tačiau prasidėjus mokslo metams, ypač paaugliai susiduria su mokykliniais rūpesčiais, didesne tikimybe susirgti virusinėmis ligomis, nes daug laiko leidžia patalpose glaudžiai bendraujant su klasės draugais, mokytojais.
J. Vaičiūnienė pastebi, kad nemaža dalis vaikų ir paauglių jaučia nerimą dėl mokslų, pandemijos, be to, jie daug laiko leidžia prie ekranų ir išmaniųjų prietaisų – o tai irgi išbalansuoja miego režimą, vargina organizmą.
Tokiems vaikams tėvai perka raminančių žolinių lašiukų su mėtomis, melisomis, vaistiniu valerijonu, padedančiu palaikyti normalią psichologinę būseną bei atsparumą stresui. Taip pat atpalaiduoja ir normalią miego kokybę palaiko vaistinės ramunės, levandos, o rausvoji rodiolė padeda palaikyti organizmo prisitaikymą.
Stresas silpnina ir imuninę sistemą, todėl kalbant apie paauglius, rudenį paklausūs tampa ir šios kategorijos preparatai: „Populiarūs multivitaminų kompleksai su ežiuole, cinku, vitaminu D (prasidėjus mokslo metams daug laiko praleidžiame patalpose ir organizmui sunkiau pačiam pasigaminti vadinamojo saulės vitamino, be to, ir dienos tamsėja). Taip pat populiarūs žuvų taukai ar kiti maisto papildai su omega-3 riebalų rūgštimis. Jie gerina atmintį, padeda protiniam vystymuisi, širdžiai, imunitetui stiprinti“, – sako J. Vaičiūnienė.
