Saulės vitaminas: kaip gauti reikalingą jo kiekį ir ką daryti, kai saulė nelepina?

Vasaros malonumų apsuptyje žmogaus organizmas turi galimybę sintetinti labai svarbią maistinę medžiagą – vitaminą D. Specialistai aiškina, kad vadinamasis saulės vitaminas – ne tik naudingas, bet ir labai svarbus bendrai sveikatai ir savijautai, todėl ne tik saulės spindulių perteklius, bet ir jų trūkumas gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Tad kaip palaikyti balansą, kad šio vitamino būtų nei per daug, nei per mažai?

Saulėje gausu naudos – kaip ją pasiimti?

Pasak BENU vaistininkės Lauros Mockutės, saulėtos vasariškos dienos be įprastinių malonumų suteikia puikią progą organizmui pasigaminti vitamino D. Tai – labai svarbi maistinė medžiaga, sklandžios organizmo veiklos pagrindas, pasižymintis daugybe sveikatai naudingų savybių.

„Vitaminas D atlieka esminį vaidmenį organizmo gebėjime įsisavinti ir panaudoti pagrindinius mineralus, pavyzdžiui, kalcį ir fosforą – jie būtini stipriems, sveikiems kaulams ir dantims. Jei saulės vitamino nepakanka, organizmo galimybės veiksmingai įsisavinti šiuos du mineralus sumažėja, todėl gali išsivystyti tokios ligos kaip vaikų rachitas ir suaugusiųjų osteoporozė“, – pasakoja ji.

Kaip išskiria specialistė, vitaminas D naudingas ne tik kaulų sistemos sveikatai. Tyrimai rodo, kad jis taip pat susijęs su imuninės sistemos stiprinimu, raumenų funkcijos gerinimu ir netgi  gali apsaugoti nuo tam tikrų rūšių vėžio.

„Atsižvelgiant į naudų kiekį, derėtų išnaudoti saulėtas vasaros sezono dienas ir papildyti  vitamino D atsargas organizme. Žinoma, svarbu būti atsargiems ir vengti per didelio kenksmingų spindulių poveikio. Kitaip tariant, norint mėgautis saugia, sveika vasara, svarbiausia yra pusiausvyra ir atidumas“, – akcentuoja vaistininkė.

Kaip toliau atskleidžia L. Mockutė, vitaminas D įsisavinti sunkiau, ypač tose geografinėse vietovėse, kur saulės šviesos trūksta – įskaitant Lietuvą.

Vaistininkė siūlo išeitį – jūrinės žuvys yra geras maistinis reikalingo vitamino šaltinis. Vis dėlto, ji ragina nepamiršti, kad maiste, net ir žuvyse, esančio vitamino D kiekio dažnai nepakanka kasdieniam jo poreikiui patenkinti.

„Maisto papildai neretai yra patikimiausias vitamino D šaltinis, ypač tamsesniais metų mėnesiais arba gyvenant mažiau saulėtuose kraštuose. Nepaisant papildų naudos, svarbu laikytis subalansuotos ir įvairios mitybos, taip išlaikant puikią sveikatą“, – teigia L. Mockutė.

Trūkumas lemia skausmus ir nuovargį

Kaip pasakoja „Clinicus“ dermatologė Agnė Bagdonė, vitaminas D, be naudos kaulų, dantų ir raumenų sveikatai, taip pat yra svarbus ir kitoms organizmo funkcijoms.

„Pastaraisiais metais įvairių šalių mokslininkai ėmė naujai žvelgti į vitamino D trūkumo pasireiškimą. Anksčiau vadovavomės nuostata, kad tai susiję su kalcio ir fosforo apykaita, kuri turi įtakos kaulų sveikatai. Tačiau dabar žinome, kad jis dalyvauja autoimuniniuose ir priešuždegiminiuose procesuose bei lemia įvairių sistemų darbą: endokrininės, nervų, širdies ir kraujagyslių. Tiesa, reikiama dozė gali labai skirtis pagal individualius veiksnius, pavyzdžiui, kūno savybes, gyvenimo būdą ir mitybą“, – pabrėžia dermatologė.

Kalbėdama apie vitamino D trūkumo simptomus, gydytoja išskiria padidėjusį jautrumą lėtiniam skausmui, raumenų silpnumą, liūdesį, depresyvią nuotaiką, aukštą kraujo spaudimą, nuovargį, mieguistumą. Tačiau ir šių simptomų įveikti nepavyks, jeigu geriama netinkamai parinkta vitamino D dozė ir nesilaikoma papildo vartojimo rekomendacijų.  

Papildų galia

Kaip aiškina dermatologė, vitamino D įsisavinimas tarp mikroelementų – unikalus: „Nors jo galima rasti tam tikruose maisto produktuose, pavyzdžiui, riebiose žuvyse, kiaušiniuose ir grybuose, su maistu įsisavinama tik ribotas vitamino D dozė – vos apie 10 proc. viso suvartojamo kiekio. „Liūto dalis“ įsisavinama per odą, veikiant ultravioletiniams beta (UVB) saulės spinduliams“, – sako A. Bagdonė.

Visgi, atsižvelgiant į daugelio regionų oro sąlygas ir būtinybę saugotis nuo pernelyg didelio saulės spindulių kiekio, siekiant išvengti odos vėžio, klinikos atstovė rekomenduoja vartoti vitamino D papildus.

„Tai daryti reikėtų turint omenyje veiksnius, galinčius sumažinti įsisavinimą, pavyzdžiui, antsvorį, kepenų ligas, virškinimo sutrikimus ir amžių. Biorezonansiniu tyrimu galima nustatyti, ar vitamo D trūksta, ir, remiantis rezultatais, paskirti tinkamą dozę. Apgalvotas, medicininis požiūris į maisto papildų vartojimą yra labai svarbus sveikatai ir gerovei“, – teigia ji ir priduria, kad lengviausiai organizmas įsisavina vitamino D3 formą.

9 iš 10 lietuvių vitamino trūksta

Specialistė pasakoja, kad diskusijos, kaip SPF veikia vitamino D įsisavinimo procesą, atsinaujina kasmet ir mokslininkų nuomonės išsiskiria.

„Vitamino D gamybai reikalinga, kad oda būtų tiesiogiai veikiama saulės spindulių, todėl privalu rinktis saugų dienos laiką, kai saulė nėra aktyviausia, ir pasirūpinti apsauga, atsižvelgiant į savo odos tipą“, – rekomenduoja gydytoja. Ji įspėja, kad vitaminų nederėtų vartoti aklai – pirmiausia reiktų išsiaiškinti organizmo būklę ir nustatyti, ar poreikis vienam ar kitam papildui tikrai yra.

„Antra vertus, kritikos strėlių vis dažniau gauna odos ligų gydytojai, kiti sveikatos ir grožio specialistai, neva „demonizuojantys“ saulės poveikį. Netiesa, kad griežtai rekomenduojama vengti saulės spindulių – kiekvieną pavasarį ir vasarą akcentuojame, kad mėgavimasis saule turi būti saikingas, naudojant apsaugos priemones ir taip nepažeidžiant odos“, – pokalbį užbaigia A. Bagdonė.