Paprasti būdai lengviau įveikti stresą

Stresas, nerimas, įtampa tapo mūsų kasdieniais palydovais, todėl daugelis net nebesistengia jų išvengti ir priima kaip natūralų šiuolaikinio gyvenimo prieskonį. Dauguma skuba gydyti fizines ligas, tačiau yra linkę nekreipti dėmesio į psichologinius negalavimus, prie kurių priskiriamas ir stresas.

Negydoma liga progresuoja, tad nenuostabu, kad pas gydytojus plūsta žmonės dėl nemigos, virškinimo, odos problemų. Viena iš pirminių jų priežasčių yra būtent stresas. Tad kaip susidoroti ar bent sumažinti streso lygį ir jo keliamas pasekmes? Pasirodo, pirminiai „vaistai“ nuo streso yra visai nebrangūs ir pasiekiami kiekvienam iš mūsų. Viskas, ko reikia – noras pasirūpinti savimi ir supratimas, kad psichologinė būklė yra nemažiau svarbi nei fizinė.

Išsiaiškink, kas kelia stresą

Pirmiausia, ką gali padaryti supratęs, kad tavo gyvenimo kokybei trukdo stresas – išsiaiškinti, kas tau jį kelia. Galbūt tai kolega, kuris nuolatos paskutinę dieną užkrauna tau netikėtą darbą, galbūt draugas, kuris nuolat kelia neigiamas emocijas, tačiau su juo jauti pareigą susitikti, o gal jausmas, kad nieko nespėji. Psichologai teigia, kad aiškumas ir savęs supratimas jau savaime leidžia mums geriau jaustis, nes panaikina nežinomybės jausmą, kuris gąsdina daugelį žmonių.

Sugalvok išeitį problemoms, kurios yra kontroliuojamos

Ant lapo surašęs visus tau nerimą keliančius dalykus, pabrauk tuos, kuriuos gali kontroliuoti. Tikrai gali pakalbėti su kolega ir paprašyti, kad užduočiai atlikti duotų tau bent kelias dienas, o ne prašytų rezultato tą pačią dieną. Gali atsisveikinti su žmogumi, kuris kelia tau neigiamas emocijas arba sumažinti susitikimų su juo dažnį. Taip pat gali susidėlioti prioritetus ir susitaikyti su tuo, jog per dieną yra tik dvidešimt keturios valandos ir bent septynias iš jų turi miegoti.

Išmesk iš galvos problemas, kurios yra nekontroliuojamos

Esame linkę įtampą ir nerimą apibendrinti kaip rūpestį ir sakyti, kad patiriame daug streso, nes esame atsakingi ir rūpestingi. Deja, dažniausiai tai melas, kurį sakome, kad save pateisintume. Tad kuo skiriasi rūpestis ir nerimas? Kai esame apimti nerimo, dažniausiai nesiimame jokių veiksmų, o tiesiog nerimaujame dėl ateities. Tačiau kai kažkuo rūpinamės, turime veikti. Jei nerimą kelia padažnėjęs galvos skausmas – metas registruotis pas gydytoją, jei kamuoja nuobodulys – laikas naujai veiklai ar hobiui.

Pabandyk į savo problemą pažiūrėti naujomis akimis – ką gali padaryti, kad tavo nerimas pavirstų rūpesčiu savimi ir problemos sprendimu?

Vis dėlto jei nerimas kamuoja dėl to, ko negali pakeisti, bandyk į jo priežastį pažiūrėti racionaliai ir pagalvok, kas galėtų nutikti blogiausia? Pavyzdžiui, nuolat mąstai, kas bus, jei darbe nepakankami gerai atliksi užduotį. Pagalvok: klysta visi, net įmonės vadovas. Ar tikrai tai galėtų būti priežastis tave atleisti iš darbo? Galų gale, net jei teks atsisveikinti su darbu, jau geriau jis nei tavo sveikata. Be to, pokyčiai dažnai veda į geresnės vietos atradimus.

Išjunk smegenis ir aršų kritiką savyje

Mūsų smegenys turi nuostabią funkciją – jei užsiimame mėgstama veikla, jos nustoja galvoti apie varginančias problemas. Prisimink vaikystę ir primirštą veiklą: piešimą, konstravimą, grojimą instrumentu, šokį, mezgimą, fotografiją. Ne tik valandai ar dviem išjungsi savyje kritiką, bet kartu gausi ir pasitikėjimo savimi bei dozę endorfinų. Tik nepersistenk: svarbiausia – veikla, o ne rezultatas, tad nepamiršk pasidžiaugti net mažiausi žingsneliu į priekį.

Išsikalbėk

Stresinėse situacijose aptemdyti emocijų mes dažnai įsivaizduojame, kad niekas negali ir nenori mūsų suprasti, kad niekam nerūpi mūsų problemos. Tokios negatyvios mintys tik dar labiau pablogina situaciją. Jei blogai jautiesi, nesigėdyk ir paprašyk pagalbos. Paskambink mamai ar draugui, o jei nenori kalbėti su artimu žmogumi, paieškok profesionalo pagalbos. Visi mes kartais atsiduriame gyvenimo stotelėse, kuriose tiesiog lemta sutikti žmogų įkvėpėją, kurio žodžiai, veiksmai ar tiesiog išklausymas gali mums padėti.

Miegas, mityba, grynas oras ir sportas

Rūpinantis savijauta, reikia nepamiršti kertinių sveikos gyvensenos elementų: kokybiško miego, tinkamos ir subalansuotos mitybos, gryno oro ir fizinio krūvio.  Kokybiškai išsimiegoti gali trukdyti netinkama miegamojo patalpa, orui nepralaidi patalynė, persivalgymas, prieš miegą vartojamas alkoholis. Sunkiau užmiegantiems žmonėms gali padėti meditacija bei raminamosios žolelių arbatos. Geriau pailsėsi ir prieš miegą išėjęs pasivaikščioti ir pakvėpuoti grynu oru.

Daugiau energijos kovoti su stresu suteikia ir stiprinti imunitetą taip pat padeda subalansuota mityba. Jei jautiesi išsekęs, nėra motyvacijos, rekomenduotina pavartoti vitamino C ir vitamino A. Ketvirtasis būtinas pokytis, kurį turi įgyvendinti nuolatos stresą jaučiantys žmonės – fizinis aktyvumas.

Atsimink, kad streso poveikis priklauso ne nuo problemos dydžio, tačiau nuo mūsų reagavimo į ją. Tad stenkis adekvačiai sutikti tavo kelyje atsirandančias kliūtis ir imkis veiksmų, kurie padėtų panaikinti neigiamas emocijas keliančias situacijas.