Ką daryti nualpus žmogui?

Ar kada teko atsidurti situacijoje, kai prieš akis kažkas nualpo ir nė nežinojai, ką daryti? Nualpimas – vienas dažniausiai pasitaikančių sveikatos sutrikimų. Jis retai kada užklumpa netikėtai: prieš tai jaučiamas pykinimas, svaigsta galva, spengia ausyse ar aptemsta akyse. Svarbu žinoti, ką daryti nualpus žmogui ir kada būtina kviesti medikus.

Kodėl alpstame?

Nualpti galima dėl pačių įvairiausių priežasčių, tačiau dažniausiai pasitaikančios yra šios:

• Refleksinis alpimas. Jį sukelia itin stiprus skausmas, kosulys, čiaudulys arba stipri baimė.
• Ortostatinis alpimas. Alpstama staiga atsistojus iš gulimos padėties arba greitai pakeitus kūno padėtį. Kraujas suteka į apatinę kūno dalį, sutrinka jo persiskirstymas organizme, todėl atsiranda trumpalaikis kraujotakos nepakankamumas. Sąmonė dažniausiai prarandama taip pat trumpam – kelioms sekundėms.
• Vaistų sukelti alpimai. Alpstama perdozavus širdies ritmą veikiančių, kraujagysles plečiančių, kraujospūdį reguliuojančių ar šlapimą skatinančių vaistų.
• Psichogeninis alpimas. Alpstama ištikus isterijos priepuoliui. Dažniausiai tokiu būdu žmogaus kūnas reaguoja į didelį nerimą, emocinę įtampą arba stresą.
• Nervų sistemą pažeidžiančių ligų sukelti alpimai. Šiais atvejais sąmonės netenkama dėl sutrikusio širdies rimto, miokardo infarkto, įgimtos širdies ydos, sergant insultu ar epilepsija.
• Fizinis ir emocinis išsekimas. Nualpti galima ir dėl prastos, menkavertės mitybos, netinkamo miego režimo ar lėtinio nuovargio.
• Alerginė reakcija. Sąmonės netenkama kilus tam tikrai alerginei reakcijai, pvz., po vabzdžių įkandimo.

Ką daryti nualpus žmogui?

• Paguldyk nualpusį asmenį ant lygaus paviršiaus taip, kad jo galva būtų žemiau nei liemuo, o kojos – šiek tiek pakeltos į viršų. Tai padės kraujui greičiau tekėti į galvą.
• Patikrink pulsą – jei jis labai silpnas, nedelsiant kviesk greitąją pagalbą.
• Jei esi namuose ar kitoje uždaroje patalpoje, atidaryk langus ir įleisk gryno oro.
• Atsek veržiančius drabužius, kad nukentėjusiam žmogui būtų lengviau kvėpuoti.
• Duok pauostyti amoniako. Vatą, sudrėkintą amoniaku, palaikyk porą sekundžių maždaug 2 centimetrų atstumu nuo nualpusio žmogaus nosies (jokiu būdu neduok uostyti tiesiai iš buteliuko – amoniakas gali apdeginti!). Jei šalia savęs neturi amoniako – apšlakstyk jo veidą šaltu vandeniu arba nušluostyk sudrėkintu rankšluosčiu.
• Jei viską išbandžius, nukentėjusysis neatsigauna ilgiau nei 5 minutes – nedelsdamas kviesk greitąją pagalbą.

Kada būtina kreiptis į gydytojus?

• Jei žmogus per kelias minutes neatgauna sąmonės, nors kvėpavimas ir širdies veikla – nesutrikę.
• Nualpus nėščiai moteriai arba vyresniam nei 50 metų asmeniui.
• Nualpus žmogui, sergančiam diabetu.
• Jei asmuo prieš nualpdamas skundėsi skausmais krūtinėje, sutriko jo kalba, koordinacija ar net prasidėjo traukuliai.

Neatidėlioti vizito pas gydytoją taip pat reikia tada, jei alpstama ypač dažnai. Be to, patartina užfiksuoti, kiek laiko nualpęs žmogus buvo be sąmonės, ir vėliau tai papasakoti medikams. Tai gali jiems padėti diagnozuoti aplimo priežastis ir paskirti reikiamą gydymą.

Rūpinkitės savimi ir artimaisiais!