Kai nosis varva nuo grožio: pavasarinis peršalimas ar sezoninė alergija?

Nors dauguma lietuvių jau išsiilgo tikro pavasario, šilumos ir pabudusios gamtos, dalis gyventojų šio gražiausio metų laiko laukia neramiai – su pirmaisiais sprogstančiais pumpurais sugrįžta ir sezoninė alergija.

Šienligė – itin nemaloni organizmo reakcija į ore sklandančias žiedadulkes. Sveikatos specialistai teigia, kad nors sezoninė alergija šienligė vienodai vargina jaunus ir senus žmones, vyrus ir moteris, pastaruoju metu pastebima, kad vis daugiau gyventojų skundžiasi alergijos simptomais.

Sukelia dusulį ir migreną

Besiskleidžiantys medžių pumpurai, žolės, gėlės ar net piktžolių žiedai yra pilni žiedadulkių. Jos sklando ne tik ore. „BENU vaistinės“ vaistininkė Inga Norkienė teigia, kad nusėdusios ant žmogaus nosies, burnos, akių gleivinių, jos patenka į bronchus ant odos ir išprovokuoja imuninės sistemos atsaką – netrukus jautresnis organizmas sureaguoja priešiškai ir kovai su alergenais pradeda gaminti antikūnius.

„Iš kitų alergijų šienligę labiausiai išskiria jos sezoniškus – galima sakyti, kad jos varginami žmonės atsikvėpti gali tik nuo lapkričio iki balandžio mėnesių. Tuo laikotarpiu vyrauja šaltesni orai, sustoja augalų vegetaciniai procesai, tad nurimsta ir alerginės reakcijos. Tačiau vos pumpurams pradėjus skleistis, alergiškiems žmonėms vėl prasideda ir neigiamos organizmo reakcijos“, – aiškina I. Norkienė.

Pasak jos, pirmieji šienligės simptomai – ašarojančios akys, užgulta nosis, miego sutrikimai. Gyventojai paprastai skundžiasi dažnu čiauduliu, akių peršėjimu ar paraudimu, vokų paburkimu, neretai vargina ir dusulys, sausas kosulys bei odos bėrimai. Sunkiais alergijos atvejais gali pasireikšti edema, bronchinė astma, migrena, o žiedadulkėms patekus į virškinamąjį traktą – pykinimas, vėmimas ir pilvo skausmai.

Painioja su peršalimu

Vaistininkė pastebi, kad dalis gyventojų, ypač patiriančių lengvesnes alergijos formas, ją painioja su peršalimu, todėl ir gydimą pasirenka netinkamą.

„Peršalimas paprastai trunka apie savaitę, o šienligė – tol, kol žmogus kontaktuoja su alergenais. Be to, ji nesukelia karščiavimo. Nuo kitų alergijų šienligė skiriasi ir tuo, kad pasireiškia augalų žydėjimo metu, žmogui esant lauke. Ji sustiprėja sausu ir vėjuotu oru, o susilpnėja – lyjant lietui ir esant uždarose patalpose“, – pagrindinius skirtumus vardina I. Norkienė.

Reikia kompleksinių priemonių

Pajutus alergijos simptomus, svarbu pasišalinti iš tos vietos, kurioje yra dirginančių augalų. Žmonėms, kuriems pasireiškia nedidelė alerginė reakcija, gali pakakti ir nosies praplovimo – tai pašalina dalį alergenų ir sumažina simptomus. Visgi, didžiajai daliai žmonių prireikia kompleksinių priemonių.

„Purškalai į nosį padengia nosies gleivinę plėvele, todėl neleidžia kauptis žiedadulkėms, akių lašai malšina niežulį, ašarojimą, tačiau gali prireikti ir antialerginių vaistų. Juos pradėti vartoti rekomenduojama dar iki žydėjimo sezono pradžios. Svarbu atsiminti, kad dalis antialerginių vaistų gali sukelti mieguistumą, sutrikdyti gebėjimą vairuoti, todėl juos patariama vartoti prieš miegą. Visgi, jeigu nereceptiniai vaistai nepadeda, būtina kreiptis į gydytojus dėl ilgalaikio gydimo plano susidarymo“, – pabrėžia BENU vaistininkė.

Alergijos simptomus gali palengvinti keli kasdieniai įpročiai. Būnant namuose, rekomenduojama persirengti dieną vilkėtus rūbus ant kurių galėtų būti prikibusių žiedadulkių, o grįžus iš lauko – nusiprausti po dušu. Langus patariama laikyti arba uždarytus, arba įsirengti specialų žiedadulkes sulaikantį tinklelį. Kambarius geriausia vėdinti vakare, po lietaus arba kai nėra vėjo. Tokiu būdu bent jau savo namuose sumažinsite alergenų kiekį ir jų sukeliamus simptomus.

Būtina atlikti tyrimus

Nors alergiją išprovokuoja žiedadulkės, polinkį sirgti lemia paveldimumas. Visgi, augančius ligos mastus skatina ir įtemtas gyvenimo būdas, nuolatinis produktų, sudėtyje turinčių daug cheminių medžiagų, agresyvių prausiklių, ploviklių naudojimas, rūkymas, oro tarša ar net stresas ir emocinis jautrumas.

„Jautresniems ir į alergijas linkusiems žmonėms labai svarbu stiprinti imunitetą, grūdintis, nepamiršti antialerginį poveikį turinčio vitamino C. Uždegiminiai procesai organizme malšinami sklandžiau, kai jam netrūksta vitaminų ir mikroelementų, randamų vaisiuose, uogose ir daržovėse, pavyzdžiui, mėlynėse, juoduosiuose serbentuose, morkose, avokaduose, žuvyje. Kai kuriems žmonėms simptomai palengvėja atsisakius ar sumažinus pieno produktų, šokolado, žemės riešutų, cukraus, kviečių, gėrimų su kofeinu vartojimą“, – teigia vaistininkė.

Kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus, todėl labiausiai reikėtų vengti konkretaus augalo ar augalų, kurie sukelia šienligę. Jeigu kankina ūmi alergija, verta pasidaryti tyrimus ir išsiaiškinti, kokiems augalams žmogus yra labiausiai alergiškas. Tačiau vaistininkė I. Norkienė primena, kad šienligė ne visuomet pasireiškia nuo ankstyvos vaikystės.

„Niekas negali garantuoti, kad alergija neprasidės staiga. Todėl sušilus orams ir vykstant į gamtą visuomet rekomenduojama su savimi turėti vaistų, kurie gali malšinti netikėtą šienligę. Be to, šie vaistai padeda numalšinti ir alergines reakcijas įgėlus vabzdžiams“, – pataria I. Norkienė