Karantinas namuose: patarimai

Šiandien visi susiduriame su ganėtinai sunkiu ir emociškai įtemptu laikotarpiu. Kylantis nerimas, nežinomybė ir nuolatinis buvimas toje pačioje vietoje kai kuriems žmonėms gali tapti nepakeliamu. Todėl šiuo laikotarpiu itin svarbu mokytis pažinti savo emocijas, skirti laiko sau ir išsiugdyti kasdienius įpročius, kurie padės stabilizuoti emocinę būklę, suteiks energijos bei padės suvaldyti stresą. O tai leis sąžiningai laikytis ir visų karantino rekomendacijų.

„Karantinas gali būti lengvas ir įdomus laikotarpis, jei mokėsime būti sąmoningi, atpažinti savo viduje kylančias emocijas ir laikysimės dienos režimo. Atsiradusi įtampa, stresas, nerimas ir net pyktis gali būti suvaldomi, jei reguliariai užsiimsime energizuojančiomis ir tonizuojančiomis praktikomis, o visas jas galima pritaikyti be jokio vargo  savo namuose“, – pasakoja Klaipėdos valstybinės kolegijos Kineziterapijos ir grožio terapijos katedros lektorė bei jogos mokytoja Daiva Stančaitytė.

Nuo ko reikėtų pradėti, norint praskaidrinti dieną ir pagerinti emocinę būklę?

1 žingsnis – ankstyvas rytas

Kadangi dauguma žmonių jau kurį laiką dirba namuose, atrodytų, jog nėra jokio reikalo keltis anksti, juk vaikų į mokyklą ar darželį vesti nereikia, o sporto klubai uždaryti. Tačiau D. Stančaitytė rekomenduoja, nepaisant pasikeitusių sąlygų, rytais keltis kuo anksčiau, nes nuo to priklauso mūsų visos dienos vidinė emocinė būsena.

„Rekomenduočiau ryte keltis vėliausiai 7 val. Pati kas rytą keliuosi apie šeštą, puse šešių. Mažai kas žino, bet kuo mes ilgiau miegame, tuo mūsų vidinė emocinė būsena ir nuotaika yra blogesnė. O kuo blogesnė mūsų nuotaika, tuo daugiau ligų prikaupsime į kūną. Žinoma, tam, kad atsikeltum anksti ryte, turi ir miegoti eiti apie dešimtą valandą vakaro. Nes nuo dešimtos iki dvyliktos yra tas tarpas, kai mūsų kūnas ir protas pailsi labiausiai. Pagal poilsio kokybę tos dvi valandos atitinka keturias valandas miego, tuo metu mūsų kūnas ir protas labiausiai atsistato“, – pasakoja D. Stančaitytė.

2 žingsnis – svarbūs ryto ritualai

Pradėjus rytą, nereikėtų skubėti įsijungti kompiuterio ar televizoriaus ir pradėti kaupti į save visos informacijos, kuri šiandien nėra pati pozityviausia. Jogos mokytoja pataria rytą pradėti ritualais, kurie jus nubudins, suteiks energijos ir leis gimti pozityvioms mintims.

„Mano rytas prasideda kontrastiniu dušu, jis puikiai pabudina kūną ir pagerina kraujotaką, po dušo tepu kūną aliejumi. Jį galite naudoti labai įvairų nuo alyvuogių iki migdolų ar kokosų – šiandien pasirinkimas labai platus, tereikia žinoti, kas jūsų odai tinka labiausiai. O norėdama pakelti nuotaiką ir tonizuoti kūną, į aliejų įlašinu kelis lašus eterinio aliejaus. Dabar ypač tinka citrusiniai vaisiai, kurie skatina geras emocijas. Aš pati naudoju bergamočių, bet čia tinka ir apelsinai, citrinos, įvairūs gėlių aromatai, uogos“, – pataria D. Stančaitytė.

Toliau rytą patariama sutikti su mankšta ir trumpa meditacija.

„Po kontrastinio dušo ir ištrynus kūną aliejais, apsirenkite laisvus drabužius, kuriuos būtų negaila kiek sutepti, mat aliejus į odą geriasi ilgai, ir pradėkite rytinę mankštą. Galite atlikti jogos pratimus, kurių pradžiamokslį tikrai galite rasti YouTube svetainėje. Po to protui nuraminti – meditacija. Tiems, kurie niekada nėra bandę medituoti, siūlyčiau patį paprasčiausią ir lengviausią meditacijos būdą: atsisėskite veidu į rytus, sukryžiuokite kojas (kam taip sėdėti nepatogu, gali sėdėti ant kėdės, tik svarbu sėdėti tiesia nugara, nekryžiuoti kojų, kuo labiau palaikyti pačią kėdės formą), užmerkite akis ir susitelkite tik į savo kvėpavimą. Jauskite kaip įkvepiate ir iškvepiate orą. Leiskite sau bet kokias ateinančias mintis paleisti ir susitelkti tik į kvėpavimą. Iškvėpdami orą, leiskite sau  (kaip įmanoma labiau) atsipalaiduoti, paleisti visas blogas emocijas. Tokia meditacija gali trukti ir 5 minutes ir kelias valandas, viskas priklauso nuo to, koks yra jūsų meditacijos tikslas. Bet pradžiai pakaks ir 5-10 minučių“, – sako jogos mokytoja.

Dar vienas veiksmingas ir lengvas būdas jogoje atsipalaiduoti yra vadinamas Šavasanos pratimas.

„Atsigulkite ant kilimėlio, kojas ir rankas laikykite gana plačiai ir 18 minučių giliai kvėpuokite pilvu. Ši meditacija yra labai atpalaiduojanti ir raminanti. Ji veikia tiek fiziniame, tiek emociniame lygmenyje. Jos metu išsiskiria laimės hormonas, o po jos žmogus jaučiasi labai gerai pailsėjęs, lyg būtų miegojęs keletą valandų“, – pasakoja D. Stančaitytė.

3 žingsnis – būkite atidūs sau

Šiandien žmones labiausiai neramina milžiniškas informacijos kiekis, kuris be sustojimo yra transliuojamas visais įmanomais kanalais. Todėl labai svarbu ne tik mokėti suvaldyti informacijos srautą, bet ir išmokti būti sau ir išgirsti save. Mokykitės girdėti save savo viduje ir susigrąžinti sau save, nes mūsų dėmesys yra nuolatos nukreipiamas į išorinius gyvenimo pažinimo objektus.

„Dažnai kalbame apie pasivaikščiojimą miške ar sportą, kaip būtiną veiklą šiuo laikotarpiu, tačiau iš tiesų dabar svarbiausia yra išmokti išgirsti save ir būti sau. Atsiriboti nuo informacijos, atsiriboti nuo neigiamų emocijų. Visa tai padaryti padeda kvėpavimo pratimai, kuriuos tikrai lengva daryti ir namų sąlygomis net tiems, kurie niekada nėra to darę. Pradedantiesiems rekomenduočiau vieną iš dviejų kvėpavimo technikų. Pirma – kvėpavimas pilvu. Antra – kvėpavimas pilnu jogos kvėpavimu, pradedant nuo pilvo, tada įkvepiant krūtine ir galiausiai raktikauliu. Taip iš lėto kvėpuojant galima numalšinti susikaupusias neigiamas emocijas, stresą ir atsipalaiduoti. Tai daryti reikia tol, kol pamažu pradėsite jausti nuslūgstantį nerimą, pyktį, agresiją ar nepasitenkinimą“, – sako jogos mokytoja.

4 žingsnis – nepiktnaudžiaukite maistu

Daiva Stančaitytė

Būnant namuose, norisi nuolatos valgyti. Žmonės vos patys pastebi, kaip ranka siekia tai sausainio, tai kokio užkandžio – ir taip visą dieną mes užkandžiaujame. Tačiau jogos mokytoja teigia, jog, norint gerai jaustis, labai svarbu kontroliuoti savo maistą.

„Iš tiesų pati sunkiausia jogos dalis – suvaldyti liežuvį, t.y. suvaldyti norą kalbėti ir valgyti bei užkandžiauti. Šiandien, kai esame ne savo noru priversti būti namuose, maistas ir valgymas mums tampa tarsi atsipalaidavimo būdu. Pastebiu, jog žmonės dažnai valgo ne todėl, kad jie jaučiasi fiziškai alkani, o todėl, jog jaučiasi emociškai alkani. Galbūt jiems trūksta džiaugsmo, gal jie nerimauja, o tą trūkumą ar nerimą bando kompensuoti maistu. Todėl dažnai jaučiasi apsunkę, pavargę, nes maistui suvirškinti, ypač jei jis nėra visai sveikas, kūnas sunaudoja labai daug energijos. Tad jei norite turėti daugiau pozityvo, daugiau energijos – stebėkite save. Klauskite savęs, ar jums tikrai dabar reikia suvalgyti šį užkandį. Mokykimės būti sąmoningi, tai padės išlaikyti viduje pusiausvyrą. Kuo labiau atsigręšime į savo vidų, tuo greičiau išmoksime išgirsti save, savo širdį, kūną ir emocijas“, – sako D. Stančaitytė.