Kas nutinka, kai įsimylime?
Tikriausiai nėra gražesnio jausmo pasaulyje, kaip įsimylėjimas: įraudę skruostai, šypsena, energijos pliūpsnis, pozityvumo banga ir iš vidaus sklindanti šiluma. Ne veltui įsimylėjimas tapatinamas su pavasariu, kuris taip pat atneša naujas viltis, o vis dažniau pasirodanti saulė verčia šypsotis. Tačiau įsimylėjimas ne tik puošia žmogų iš išorės, bet ir sukelia pokyčius kūne ir smegenyse.
Tad kas iš tiesų atsitinka su mūsų kūnu, kai pilve ima skraidžioti drugeliai?
Hormonų audros
Staiga pajutai, kad pulsas padažnėjo, linksta keliai, sunku nustovėti vienoje vietoje? Tikriausiai turėjai produktyvią sporto treniruotę arba….. įsimylėjai. Tiek sportas, tiek įsimylėjimo poveikis yra panašus: abu skatina laimės hormonu vadinamo dopamino išsiskyrimą ir suteikia džiaugsmo pojūtį. Kai pradedi jausti potraukį kažkam naujam, į malonumų centrą smegenyse priplūsta daug daugiau kraujo nei įprastai, kūnu pradeda judėti hormonai, ima prakaituoti delnai, o širdis – daužytis.
Bet tai dar ne viskas – vienas iš dažniausiai įsimylėjimą lydinčių apibūdinimų – „drugeliai pilve“ – pasirodo, yra ne kas kita, o fizinė mūsų kūno reakcija. Tarp visų kitų hormonų, kurie išsiskiria įsimylėjus, yra kortisolis. Šis hormonas dar vadinamas stresohormonu, kuris suaktyvina kraujagysles aplink virškinamąjį traktą ir sukelia lengvą pykinimo jausmą. Todėl, kai kitą kartą lauksi į pasimatymą ateinančio partnerio, nepamiršk, jog tai, ką jauti, yra visiškai normalu. Be to, tavo antroji pusė tikriausiai jaučiasi taip pat.
Meilė – žiauri, meilė – gailestinga
Jei fizine prasme įsimylėjimas gali sukelti panašų poveikį kaip sportas, tai mūsų prote vyksta šiek tiek kitokie procesai. Mokslininkai atrado, jog įsimylėjus mūsų smegenyse yra suaktyvinamos tos pačios vietos, kaip ir…pavartojus kokaino. Kai šios smegenų sritys pradeda veikti, jos išskiria medžiagas, kurios sukelia euforiją: ne tik visiems gerai žinomą dopaminą, bet ir oksitoksiną, adrenaliną, vezopresiną.
Oksitoksinas, dar žinomas kaip meilės hormonas, yra atsakingas už šiltus jausmus, kuriuos jaučiame savo partneriui, o vezopresinas gali kelti agresiją ir norą apginti savo teritoriją, taigi, ir pavydo jausmą. Būtent todėl meilė būna tokia dvipusė: sukelia nepaprastai malonius jausmus, tačiau kartu gali vesti iš kantrybės, jei kažkas bando stoti tau ir tavo antrai pusei skersai kelio.
Ar įsimylėjimas gali tęstis?
Pasak antropologijos dr. Helen Fisher, įsimylėjus protas pradeda koncentruotis ties vienu individu, o tai paskatina mus būti orientuotais į tikslą, kai niekas kitas nesvarbu, išskyrus tavo partnerį. Nors dauguma žmonių yra įsitikinę, kad toks elgesys ir jausmai yra būdingi tik draugystės ar pažinties pradžioje, H. Fisher teigia, kad dopaminas taip pat gali veikti ir ilgalaikius santykius turinčius partnerius.
Nors praėjus keleriems metams įsimylėjimas prislopsta, vis dar gali pasinaudoti savo partnerio teikiamomis geromis emocijomis. Pavyzdžiui, vienas geriausių būdų nuraminti nerimą ir sumažinti stresą yra bučiavimasis. Aistringas lūpų susilietimas išskiria endorfinus ir dopaminą, kurie net ir nebūnant įsimylėjimo fazėje pakelia nuotaiką ir bent trumpam sukelia džiaugsmo jausmą.
Kodėl įsimylėjus „išsijungia protas“?
Nors meilės jausmas mus nešioja lyg ant sparnų, įsimylėjimui praėjus tarsi pradedame atgauti sveiką protą. Tuomet kartais gailimės vienų ar kitų sprendimų. Atrodo, jog jie buvo priimti ne savo valia. Ir tame yra dalis tiesos.
Kodėl įsimylėję elgiamės taip kvailai net yra mokslinių paaiškinimų. Atradus naują meilės objektą tam tikros neurologinės sritys, kurios yra susijusios su baime, mokymusi iš klaidų, analize, pasekmių apsvarstymu nustoja tinkamai veikti. Nenuostabu, kad išsijungus kritinam mąstymui mes pasiduodame emocijoms ir negalvodami pasineriame į nuotykius – tai užkoduota mūsų organizme.
Nors įsimylėję ir esame linkę elgtis neracionaliai, be šio jausmo neturėtume romantiškiausių dainų, eilėraščių, dailės šedevrų ir išradimų, kurie buvo sukurti būtent iš meilės, begalinio tikėjimo savimi ir noro padaryti įspūdį. Tad nepamiršk, kad įsimylėti galima ne tik kitą žmogų, bet ir naują projektą, hobį, restoraną, šalį, kalbą ar ant palangės augantį baziliką. Gal tokiu būdu įkvėpimas ir energija bus ne trumpalaikės įsimylėjimo pasekmės, bet visą laiką lydinti būsena?
