2018-01-29
2018-01-29
Nors kasdienio gyvenimo įpročiai pamažu kinta, sergamumas ir mirčių skaičius nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje nemažėja. Naujaisiais duomenis, šios ligos yra pagrindinė mirties priežastis: lietuvių mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudaro 58 proc. Daugiau nei trečdalį visų mirčių sukelia miokardo infarktas, kitaip vadinamas širdies smūgiu.
Lietuvių širdies sveikatos būklei didžiausios įtakos turi mityba, antsvoris, fizinio aktyvumo stoka, žalingi įpročiai ir informacijos apie pavojingiausių ligų požymius stoka. Nors apie šių ligų grėsmę girdime nuolat, rūpintis prevencija, reguliariai tikrintis neskubame ir atpažinti organizmo nemokame.
„BENU vaistinių“ tinklo duomenimis, 90 proc. visų nuperkamų receptinių vaistų yra skirti širdies ir kraujotakos ligų gydymui: tai bene pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojams tenka eiti į vaistinę. Deja, dauguma gyventojų linkę įsivaizduoti, jog šios ligos jiems negresia, o jaunesni apskritai mano, kad tai tik senjorų problema, todėl prevencija nesirūpina.
Tačiau vaistininkė Audronė Levickienė primena, jog vis dažniau be vaistų neapsieina jauni, net 40 metų nesulaukę, žmonės. Kardiovaskulinėmis ligomis retai susergama staiga ar dėl vienos priežasties – dauguma jų nepastebėtos vystosi metų metus.
„Iki šiol gajus įsitikinimas, kad auštas kraujospūdis nėra liga, tačiau tai jau rimtas gresiančių sveikatos problemų signalas. Vis dėlto 2016 metais kraujospūdžio matuoklių, nereceptinių vaistų bei preparatų širdies stiprinimui pardavimai išaugo labiausiai. Todėl galima viltis, kad gyventojų sąmoningumas pamažu auga ir jie vis dažniau mokosi įsiklausyti į kūno siunčiamus signalus“, – pastebi specialistė.
Dažniausiai gyventojų mirtingumą lemia išeminės širdies ir galvos smegenų kraujagyslių ligos. Tačiau reguliariai nesitikrinant, neatliekant tyrimų, organizmo siunčiamų signalų galima ir nepastebėti. Apie sutrikimus gali signalizuoti net tokios ligos, kurios, rodos, neturi nieko bendro su širdies būkle.
Padažnėjęs ir su viršutinių kvėpavimo takų ligomis nesusijęs knarkimas gali signalizuoti apie miego apnėją – ligą, kuria sergantiems miegant sutrinka kvėpavimas, silpninančią širdies darbą. Dažnas žiovulys sportuojant – kraujotakos sutrikimų signalas.
Visgi, jeigu kūno masės indeksas didesnis nei 30, fizinis aktyvumas žemas, žmogus gyvena nuolatinėje streso būsenoje – rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis gerokai išauga. Neginčytinas pavojaus signalas – ir kraujospūdžio sutrikimai.
„Lengviau pastebėti, kai kraujo spaudimas yra per žemas, nei kai jis esti per aukštas. Deja, pastarojo pasekmės – daug skaudesnės. Ilgainiui aukštas kraujospūdis pažeidžia arterijų sieneles, apsunkina širdies darbą, padidėja širdies smūgio, insulto rizika. Tyrimai rodo, kad jau 10 mmHG nuo rekomenduojamos normos padidėjęs spaudimas iki 30 proc. padidina širdies ligų riziką. Todėl karts nuo karto, ypač pasijutus blogiau, kraujospūdį pasimatuoti verta kiekvienam“, – teigia Audronė Levickienė ir primena, kad tai galima padaryti ir vaistinėje.
Vis dėlto rimtai sutrikus širdies ir kraujagyslių veiklai patarimai, kaip apsaugoti širdį nebepadės. Todėl net širdies ar kraujotakos sutrikimų neturintiems gyventojams vertėtų įsiminti požymius, signalizuojančius apie bene didžiausią pavojų gyvybei keliančius insultą ar širdies smūgį (infarktą).
Jeigu pakito žmogaus judėjimas (nutirpo viena kūno pusė, sutriko pusiausvyra ir koordinacija), kalba (žmogus sunkai dėlioja žodžius ar sunkiai supranta, ką kalba kiti), staiga sutriko rega, pradėjo pykinti, pasidarė sunku ryti, pasireiškia staigus ir aštrus galvos skausmas, kuo skubiau kvieskite greitąją pagalbą. Šie simptomai – insulto požymis.
„Kol laukiate pagalbos, paguldykite ligonį į horizontalią padėtį, galvūgalį pakelkite aukščiau ir pasirūpinkite, kad nukentėjusiajam nepritrūktų oro. Jei pradėjo trikti gyvybinės funkcijos, nelaukite medikų ir pradėkite gaivinimą (dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą). Įsidėmėkite laiką, kai pastebėjote pirmuosius ligos požymius. Ši informacija gali praversti gydytojui, skiriant gydymą“, – primena „BENU vaistinės“ atstovė. Daugiau apie gaivinimo žingsnius: http://bit.ly/2l6SVfO
Infarktą galima įtarti, jeigu žmogus jaučia stiprų, deginantį skausmą už krūtinkaulio, skausmas plinta į kairiąją ranką, kaklą ar net žandikaulį, išmuša šaltas prakaitas, pradeda pykinti ir svaigti galva. Tokių pojūčių ignoruoti nereikėtų, net jei skausmas praeina. Laiku suteiktas gydymas gali apsaugoti nuo staigios mirties.