Šventinis laikotarpis vaikams – pabarstytas cukrumi: atskleidė, kas nutinka nejaučiant saiko ir kokį „sveiką“ produktą turėtume išbraukti iš raciono

Parduotuvių lentynos ką tik lūžo nuo Helovyno tematikos saldumynų, kuriuos jau spėjo pakeisti kalėdiniai šokoladukai, sausainiai ir advento kalendoriai. Švenčių bene labiausiai laukia mūsų mažieji ir dažniausiai jų metu vaikai suvartoja ženkliai daugiau cukraus nei įprastai. Specialistės papasakojo apie tėvų pavyzdžio svarbą vaikų mitybai, cukraus poveikį jaunam organizmui, pasidalijo sveikesnių saldumynų alternatyvomis ir išskyrė produktą, kurį dauguma tėvų laiko sveiku, nors iš tikrųjų turėtų jo vengti.

Vaikai tiki tuo, ką mato

„Vaikai iki dvejų metų įprastai valgo tai, ką duoda tėvai – jeigu košę pabarstysi cukrumi, vaikui atrodys, kad kitokios košės ir būti negali, tačiau gali košės cukrumi ir nebarstyti. Kokį mitybos modelį patys sukursime, tokį vėliau ir turėsime“, – sako BENU budinčios vaistinės vedėja Inga Norkienė.

Pasak jos, formuojant vaikų mitybos įpročius, viskas remiasi į asmeninį tėvų rodomą pavyzdį: „Vaikai netiki jokiomis kalbomis, jie tiki tuo, ką mato. Jeigu tėvai stengiasi įkvėpti savo pavyzdžiu ir maitinasi sveikiau, tai ir vaikai patiki, kad sveikiau suvalgyti vieną saldainį, o ne visus per dieną. Žinoma, draudimų modelis nėra pats efektyviausias – reikalingas nuolatinis kalbėjimasis su vaiku ir pagrindimas, kodėl saldumynų reikėtų valgyti mažiau. Kita vertus, nebus didelės dramos, jeigu sveikai maitinantis švenčių dienomis saldumynų bus suvalgyta šiek tiek daugiau.“

Jai pritaria ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja, klinikų vaikams „Mama, aš sergu“ vaikų ligų gydytoja, vaikų nefrologė Dovilė Ruzgienė. Pasak jos, jau nuo mažens reikėtų ugdyti sveiką požiūrį į maistą, vyresniems vaikams suprantamais žodžiais pasakoti apie cukraus poveikį savijautai, įtraukti juos kartu ieškoti parduotuvėse sveikesnių alternatyvų.

„Energijos bomba“ – trumpalaikė pasekmė

„Vartojant cukrų, pakyla gliukozės kiekis kraujyje ir tai sukelia vadinamąją energijos bombą. Kaip atsaką kasa pradeda gaminti hormoną insuliną, kuris padeda ląstelėms absorbuoti ir gliukozę panaudoti energijai gauti. Tačiau greitai pakilusi energija greitai ir dingsta – gliukozės kiekis kraujyje staigiai sumažėja, o tai gali sukelti nuovargį, irzlumą, koncentracijos stoką. Suaugę ir vyresni vaikai į šį ciklą reaguoja stipriau, mažesni vaikai su šiais svyravimais susitvarko lengviau“, – apie trumpalaikį cukraus poveikį pasakoja D. Ruzgienė.

Gydytoja priduria, kad cukrus taip pat yra susijęs su smegenyse gaminamų medžiagų, vadinamų neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas, serotoninas, išsiskyrimu. Žmogus nuo to jaučiasi gerai, tačiau gali išsivystyti priklausomybė cukrui, suintensyvėti nuotaikų svyravimai ar padidėti nerimas.

Tarp ilgalaikių pasekmių – ne tik dantų ėduonis

Ją papildydama, I. Norkienė pabrėžia, kad dantų ėduonies formavimasis – turbūt suprantamiausias pavyzdys, kurį pasitelkdami tėvai bando argumentuoti, kodėl saldumynus reikėtų valgyti saikingai: „Mažam vaikui gydyti pieninius dantis yra tikrai ne pati smagiausia veikla, sukelianti stresą tiek jam, tiek tėvams. Kai vaikas suvartoja per daug cukraus, jo apetitas sumažėja – cukrus ir kiti saldumynai yra tuščios, maistinės vertės neturinčios kalorijos, kurios užmuša alkio jausmą, todėl reikėtų stebėti, ar tarp pagrindinių maitinimųsi vaikas neužkandžiauja saldėsiais.“

Kai kurie tėvai pastebi, kad prisivalgę cukraus turinčių produktų vaikai tampa hiperaktyvūs, pradeda „verstis kūliais“. Anot I. Norkienės, sąsajų tarp cukraus ir hiperaktyvumo mokslininkai nėra atradę.

Cukraus normos ir vaikams būtini vitaminai bei mineralai

D. Ruzgienė primena, kad remiantis Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos (ESPGHAN) rekomendacijomis, vaikams iki dvejų metų nereikėtų vartoti jokio pridėtinio cukraus. „2–4 metų vaikams rekomenduojama suvartoti 15–16 g pridėtinio cukraus per dieną, 4–7 metų vaikams – 18–20 g, 7–10 metų vaikams – 22–23 g, 10–13 metų vaikams – 24–27 g, 13–15 metų vaikams – 27–32 g, o 15–19 metų paaugliams – 28–37 g pridėtinio cukraus per dieną. 4 g yra lygu vienam arbatiniam šaukšteliui“, – sako D. Ruzgienė.

Pasak I. Norkienės, vaikams reikalingos Omega-3 riebiosios rūgštys, vitaminas C ir D, B grupės vitaminai, kalcis, magnis, cinkas, geležis – tie vitaminai ir mineralai, kurie būtini normaliam vystymuisi ir kuriuos patartina gauti su maistu, o ne su maisto papildais: „Dažniausiai gydytojai vaikams papildomai skiria žuvų taukų ir vitaminą D. Dabar – tikrai tinkamas metas pradėti šiuos papildus vartoti, o žuvų taukai vaikams iki trejų metų – neatskiriama dietos dalis, reikalinga normaliai raidai ir smegenų vystymuisi užtikrinti.“

D. Ruzgienė priduria, kad vaikams ir paaugliams, kurie vartoja cukraus prisotintus gėrimus, gali stigti kalcio, geležies ir vitamino A, todėl reikėtų į tai atkreipti dėmesį.

Saldumynų alternatyvos ir pats baisiausias produktas

Anot I. Norkienės, sveikesnė saldumynų alternatyva – namuose gaminti skanėstai. „Gamindami namuose, kepiniuose nenaudojame hidrintų riebalų, kurie naudojami masinėje gamyboje, įprastus miltus galime keisti avižiniais ar migdolų miltais, o cukraus taip pat galime įdėti tiek, kiek norime. Taip pat vietoje įprastų saldumynų galime rinktis parduotuvėse randamus, iš vaisių ir uogų pagamintus skanėstus. Visada galima rinktis ir paprastus vaisius, grūdų paplotėlius, uogas, trapučius“, – apie saldumynų alternatyvas pasakoja vaistininkė.

Geriamo cukraus pavojus ir dėmesys produktų sudėčiai

Gydytoja D. Ruzgienė priduria, jog pavojingiausias cukrus yra geriamas. „Cukraus prisotinti gėrimai nesuteikia sotumo jausmo, o tai lemia išliekantį norą valgyti ir per didelį kalorijų suvartojimą“, – sako ji ir pataria tėvams skaityti produktų etiketes – visose privaloma nurodyti angliavandenių kiekį ir cukrų kiekį juose.

„Tai yra pagrindinis rodiklis: kuo mažiau cukrų, tuo geriau. Geriausi produktai yra tie, kuriuose cukrų yra mažiau nei 5 g. Net jei etiketėje parašyta, kad produktas turi mažai riebalų, dar nereiškia, kad turi mažai cukraus ir yra sveikas“, – sako D. Ruzgienė.