Pakirkšnutės: mielas pavadinimas, nemieli simptomai

Daugelis žmonių yra girdėję mielai skambantį ligos pavadinimą – pakirkšnutės. Visgi tie, kuriems teko susidurti su šia liga, žino, jog daugelis simptomų toli gražu nėra mieli ir malonūs. Kas gi tos klastingosios pakirkšnutės, kaip jas atpažinti ir ko imtis, siekiant visam laikui atsisveikinti?

Pakirkšnutės – kas jos?

Pakirkšnutėmis (kirkšninėmis utėlėmis) vadinamos 1–2 mm dydžio plokščiosios utėlės, sukeliančios parazitinį užkratą. Jos beveik nepastebimos, kiek geriau matomi kiaušinėliai (glindos), padėti ant plaukų. Nustatyti ligą gali tik dermatovenerologas, aptikęs pakirkšnutes ar jų kiaušinėlius.

Ši utėlių rūšis itin gerai prikimba prie grubių kūno plaukų, juose apsigyvena ir dauginasi. Dažniausiai šis smulkus parazitas atsiranda genitalijų ir išangės srityse. Visgi jos gali veistis ir kitose plaukuotose kūno vietose, esančiose arti prakaito liaukų, pavyzdžiui, pažastyse, barzdoje, krūtinės plaukuose, antakiuose ar blakstienose. Jos minta žmogaus krauju, be kurio žūsta po 10–12 valandų.

Pakirkšnutėmis dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių metu, labai retai – per drabužius ar patalynę, tarkime, miegant vienoje lovoje su jų nešiotoju. Vis dar klaidingai manoma, jog nuo užsikrėtimo apsaugo prezervatyvo naudojimas. Negana to, šiems žmogaus krauju mintantiems parazitams aplinka nedaro didelės įtakos. Nors pagerėjusios higienos sąlygos ir sumažino riziką užsikrėsti pakirkšnutėmis, „pasigauti“ jas gali net ir švaros fanatikai.

Kaip atpažinti ligą?

Praėjus maždaug 5 dienoms po užsikrėtimo kirkšninėmis utėlėmis, pradeda varginti šie „malonūs“ simptomai:

• Stiprus niežulys, kuris dar labiau sustiprėja pasikasius;
• Odos sudirgimas, paraudimas ar uždegimas;
• Mažos melsvos dėmelės utėlės įkandimo vietoje.

Jei simptomai skamba pažįstamai ir įtari, jog tavo intymiausiose vietose apsigyveno pakirkšnutės, nesikuklink ir kreipkis į dermatovenerologą. Būtent jis patvirtins arba paneigs tavo nuogąstavimus bei paskirs reikiamus vaistus. Svarbu: gydytis galėsi ir namuose, visgi medikamentus, jų stiprumą nurodyti turi gydytojas.

Profilaktika ir gydymas

Siekiant išvengti užsikrėtimo pakirkšnutėmis ar jų perdavimo kitam, svarbu laikytis šių taisyklių:

• Venk atsitiktinių lytinių santykių su visai nežinomais asmenimis;
• Naudokis tik asmeniniais higienos reikmenimis (tokiais, kaip rankšluosčiai);
• Nemiegok neaiškiuose pataluose (ir neįsileisk į juos neaiškių asmenų);
• Jei jau „pasigavai“ pakirkšnutes, sąžiningai gydykis: nudepiliuok pažeistas kūno vietas ir naudok gydytojo paskirtus vaistus. Visus vilkėtus drabužius, naudotus rankšluosčius ir patalynę išskalbk aukštoje temperatūroje (virš 60°) ir išlygink karštu lygintuvu. Tavo lytinis partneris taip pat turėtų gydytis ir laikytis tų pačių higienos reikalavimų, antraip liga sugrįš.

Atsimink, kad gėdingų ligų nėra ir joks profesionalus gydytojas tavęs nesmerks. Tad drąsiai rūpinkis savimi: patvirtinus pakirkšnučių diagnozę, pasitikrink ir dėl kitų lytiškai plintančių ligų. Svarbu: jei šios utėlės įsiveisė blakstienose (o, varge, būna ir taip), tada kreipkis į akių ligų gydytoją ir jokiu būdu jų nenaikink cheminėmis priemonėmis! Ši liga nesunkiai įveikiama, jei gydysiesi teisingai, todėl atidėti vizito pas gydytoją – neverta.