Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai: kada būtina pasirodyti specialistams?
Žmonės, mėgstantys leisti laiką gamtoje, sutiks – vasarą išvengti vabzdžių yra tikrai sudėtinga. Kadangi Lietuvoje gyvybei pavojingų vabzdžių nėra, įprasti uodų įkandimai sukelia tik menką ir laikiną diskomfortą. Visgi kai kurie įgėlimai gali iššaukti ir sunkesnes alergines reakcijas, dėl kurių prireiks net medikų pagalbos. Ekspertai komentuoja dažniausiai pasitaikančius atvejus ir pataria, kaip išvengti diskomforto ir galimų sunkesnių padarinių.
BENU vaistininkė Greta Vaitoškaitė atkreipia dėmesį, kad vabzdžiai pradeda pulti vėlyvą pavasarį, kai oras atšyla, o gamta dėl gausesnio lietaus tampa drėgnesnė.
„Daugiausiai įkandimų atvejų pastebima gegužės gale, birželio pradžioje, liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje. Tuo metu vaistinėse sulaukiame nemažai gyventojų, besiskundžiančių dėl lengvų alerginių reakcijų: nedidelio vietinio patinimo, niežėjimo, perštėjimo, deginimo jausmo įkandimų vietoje“, – teigia ji.
Remdamasi patirtimi, specialistė teigia, kad alerginė reakcija į vabzdžių įkandimus dažniausiai atsiranda žmonėms, sergantiems šienlige, dilgėline, atopiškos odos savininkams. Kitiems simptomai paprastai būna lengvesni ir medikamentinio gydymo prireikia rečiau.
Visgi, anot vaistininkės, vis dažniau pastebimos ir sunkesnės reakcijos: išplitęs patinimas, kai sutinsta ir parausta visa galūnė, jaučiamas skausmas, kyla temperatūra. Kartais tokiais atvejais vien antihistamininių vaistų ir vietiškai veikiančių antialerginių tepalų gali nebepakakti ir reikia gydytojo apžiūros.
„Dar sunkesnių alerginių reakcijų galimos pasekmės – anafilaksija, Kvinkės edema, pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys, burnos, gerklės ar veido tinimas, silpnumo jausmas, lydimas galvos svaigimo. Pajutus išvardytus simptomus, būtina skubiai kreiptis pagalbos“, – ragina specialistė.
Patarimai reakcijoms slopinti
BENU specialistė rekomenduoja įkandus vabzdžiams stengtis nesikasyti. Pasak jos, mechaniškai veikiant įkandimo vietą, „užpuoliko“ seilės išplinta į didesnį poodinį plotą ir tai sukelia dar intensyvesnę alergiją ir niežulį.
„Jei įkando vabzdys, paliekantis geluonį, reikėtų kuo skubiau šį ištraukti – sumažinsite nuodų porciją, kas atitinkamai lems ir lengvesnę alerginę reakciją. Nusikasius gali atsirasti odos įbrėžimų, kurie atvers kelią odos infekcijoms“, – sako G. Vaitoškaitė.
Vaistininkė pataria būti pasiruošus iš anksto – namų pirmosios pagalbos vaistinėlę papildyti vietiškai veikiančiu antialerginiu tepaliuku ar arbatmedžio aliejumi.
„Labiau į reaktyvias alergines reakcijas linkusiems žmonėms rekomenduojama visuomet po ranka turėti geriamųjų antihistamininių vaistų. Taip pat ruošiantis šiltajam sezonui svarbu nepamiršti pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Patogiausia tai padaryti dar žiemos mėnesiais, kai erkės miega – ši paprasta procedūra vaistinėje užtruks vos keletą minučių, bet gali nulemti jūsų sveikatą ar net gyvybę“, – pokalbį užbaigia specialistė.
Sunkesni atvejai – reti
„Sokrato clinica“ šeimos gydytojas Tomas Mauručaitis pasakoja, jog nors vabzdžių įkandimų vasaros metu pasitaiko nemažai, į medikus kreipiamasi retai.
Gydytojas nuramina, kad dažniausiai įkandus vabzdžiui organizmo reakcija būna lengva ir trumpa, daugiausia trunka iki kelių parų, jaučiamas lokalus ir minimalus patinimas tik įkandimo vietoje.
„Laimei, Lietuvoje itin pavojingų vabzdžių, tokių kaip, pavyzdžiui, Australijoje, nėra. Visgi ramūs būti negalime, nes mūsų kraštas pasižymi erkių gausa, kurios platina erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Į mažiau pavojingų vabzdžių įkandimus taip pat nereiktų numoti ranka – paprasčiausio uodo ar arkliamusės įkandimas gali sudaryti palankias sąlygas odos infekcijai vystytis“, – perspėja specialistas.
Svarbus reakcijos laikas
Kaip toliau pasakoja T. Mauručaitis, po įkandimų dažnai vystosi komplikacijos sausoje odoje arba ten, kur ji ploniausia. Taip pat jeigu šalia įkandimo yra uždegimams jautrūs audiniai: sąnariai, bursos (tepaliniai maišeliai), sausgyslės.
„Šiems veiksniams susidėjus, neretai vystosi nemalonios komplikacijos – infekcijos, keliančios skausmą ir nerimą dėl sveikatos. Laimo ligą ar erkinį encefalitą sukeliantys erkių įkandimai, laiku nesiėmus tinkamų veiksmų, reikalauja stacionarinio gydymo ir kelia pavojų gyvybei bei tolesnei gyvenimo kokybei, nes šių ligų padariniai dažnai yra neišgydomi“, – teigia klinikos atstovas.
Vos įkandus vabzdžiui ar vėliau pastebėjus įkandimo žymes, specialistas rekomenduoja laikytis higienos: plauti rankas, odą. Įkandimo vietą apžiūrėti, netgi nufotografuoti, tada patepti ar papurkšti dezinfekciniu skysčiu, stengtis nekrapštyti ar nekasyti ten, kur pažeista.
„Įtariant ar nustačius įkandimą vabzdžio, kuriam asmuo alergiškas, svarbu tuojau pat skambinti greitajai medicinos pagalbai dėl realios anafilaksinio šoko rizikos. Tokiems pacientams taip pat rekomenduoju su savimi turėti epinefrino injekciją, kitaip dar žinomą kaip adrenalino švirkštą, kuris turi būti nedelsiant suleistas į stambų raumenį: žastą ar šlaunį, suleidimo vietą švelniai pamasažuojant“, – aiškina gydytojas.
Pasak jo, šį preparatą naudoti paprasta, nereikia specialių mokymų ar žinių, tačiau tai – kone visad gyvybę gelbstinti priemonė. „Neturint šios priemonės po ranka, tikslinga kviesti greitąją pagalbą, asmenį nuraminti, pasodinti, skatinti ramiai, tolygiai kvėpuoti ir nenuleisti nuo jo akių. Besivystant anafilaksijos šokui, žmogų gali tekti gaivinti dėl kvėpavimo takų obstrukcijos, tai yra sustojusio kvėpavimo“, – patarimais dalijasi šeimos gydytojas T. Mauručaitis.
