2021-09-29
2021-09-29
Statistika rodo, kad Lietuvos vyrai gyvena net dešimt metų trumpiau nei moterys, tačiau apie savo sveikatą jie vis dar dažnai drovisi šnekėtis su farmacijos specialistais, gydytojais ir neretai – net savo artimiausiais žmonėmis. BENU vaistininkas Gintaras Verbus pastebi, kad nors situacija gerėja, vyrai vis dar yra retesni vaistinių lankytojai. Jų sveikatos nusiskundimus dažnai perpasakoja į vaistines užsukusios antros pusės.
Vyrai per ilgai ignoruoja ligos simptomus, nori greitų rezultatų gerinant sveikatos būklę, tačiau nėra linkę keisti žalingų gyvenimo būdo įpročių. G. Verbus pastebi, kad vyrai, dažniau nei moterys, į vaistines užsuka, kai liga jau gerokai pažengusi. Kur kas dažniau į vaistinę ateina moterys, prašydamos vaistų ne tik sau, bet ir savo vyrams – jos įprastai rūpinasi visos šeimos narių sveikata.
„Pasitaiko, kad kartu su žmona į miestą apsipirkti išvykęs vyras į vaistinę net neina, jis tiesiog lieka automobilyje, o nupirkti jam vaistų išsiunčia žmoną ar draugę. Bėda ta, kad moteris ne visada žino visą reikiamą informaciją apie vyro savijautą ir simptomus. Namuose ji gali užduoti vienus klausimus, tačiau mes iš medicininės pusės jau klausiame kitokių. Tada moteris skambina vyrui perklausti arba skuba į automobilį ir atsiveda jį su savimi“, – sako G. Verbus.
Norint išvengti nesusikalbėjimo, G. Verbus ragina vyrus drąsiau ateiti patiems į vaistinę ir pasikalbėti su farmacininkais asmeniškai – tai padėtų parinkti jų simptomams malšinti ar ligai gydyti tinkamesnį ir efektyvesnį medikamentą.
„Minėtoje situacijoje dažniau atsiduria vyresnio amžiaus vyrai, kurie mažiau dėmesio skiria kūno siunčiamiems signalams arba galvoja, kad nėra vyriška skųstis pablogėjusia sveikata ir kreiptis į specialistus ilgai nedelsus. Nors Lietuvos gyventojų, ypač vyrų, gyvenimo trukmė nuo 2007 metų nuosekliai augo (išskyrus pandemijos laikotarpį), tačiau vyrai vidutiniškai vis dar gyvena 10 metų trumpiau nei moterys – apie 70 metų”, – sako BENU vaistininkas.
Statistikos departamentas skelbia, kad praėjusiais metais beveik 70 proc. mirusių vyriškos lyties atstovų amžius buvo iki 65 metų. Dažniausios vyrų mirties priežastys yra kraujotakos sistemos ir smegenų kraujagyslių ligos. Nuo trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų mirė 3,4 karto daugiau vyrų nei moterų, o tokios išorinės mirties priežastys, kaip nelaimingi atsitikimai ir savižudybės, tarp vyrų dažnesnės 2,5 karto.
Daugiau nei 30 metų vaistininko patirtį turintis G. Verbus pastebi, kad vyrai yra mažiau linkę kalbėti apie sveikatos problemas, dažnai aplaidžiau vertina savo sveikatos būklę ir geriau pasikliauja nuojauta. Net esant gana aiškiems ligos simptomams, neretai jie vengia kreiptis į gydytojus dėl tikslesnės diagnozės ir tolimesnio gydymo.
„Vienas mano pažįstamas vaistinės lankytojas kelerius metus iš eilės bent du kartus per savaitę apsilankydavo vaistinėje įsigyti vaistų nuo slogos. Pastebėjęs, kaip dažnai jis čia užsuka dėl to paties simptomo, patariau kreiptis į šeimos gydytoją pasikonsultuoti dėl galimos alergijos ir atlikti reikalingus tyrimus, tačiau jis griežtai atsisakė mano patarimo ir toliau užsukdavo to paties preparato”, – sako BENU vaistininkas.
Vyrai dažnai būna nelinkę leistis į detales, ne visuomet pasižymi atvirumu, ypač jei kalba sukasi apie jų sveikatą, sako G. Verbus. Dėl to vaistininkai turi įgyti savotišką pacientų vyrų pasitikėjimą ir įdėti daugiau pastangų, norėdami paskatinti juos geranoriškiau rūpintis savo sveikata.
BENU vaistininkas pastebi, kad šiandien jaunesni vyrai vis dažniau savo noru užsuka į vaistines, jie atviresni ir labiau rūpinasi savo sveikata. Skirtingai nei ankstesnės kartos, Y karta, kuriai priklauso 25–35 metų amžiaus grupės vyrai, daugiau dėmesio skiria teigiamiems gyvensenos pokyčiams: fiziniam aktyvumui, sveikesnei mitybai, taip pat mažiau vartoja alkoholio ir rūkalų, atsargiau elgiasi vairuojant ar dirbant. Taigi jie savo sveikata rūpinasi atidžiau nei jų tėvai ar seneliai.
„Šios kartos atstovai į vaistines užsuka ne tik dėl receptinių vaistų, jie domisi vitaminais, mineralais, dažniau prašo pakonsultuoti dėl maisto papildų. Pastebiu, kad vis daugiau jaunesnės kartos vyrų naudoja įvairias mobiliąsias sveikatingumo programėles treniruočių ar mitybos duomenims sekti, daug naršo internete, norėdami rasti sveikatos patarimų”, – sako G. Verbus.
Nors Y kartos vyrai rodo gera pavyzdį, kaip kiekvienas turėtų rūpintis gera savo savijauta, G. Verbus primena, kad visgi nereikėtų per daug pasitikėti visa informacija internete. Perkant vaistus, maisto papildus, kosmetikos priemones, BENU vaistininkas ragina pasitarti su gydytojais, farmacijos specialistais, kosmetikos konsultantais, kurie kiekvienu atveju parinks tinkamiausius produktus.
