Vasarą – basomis? Gydytoja perspėja apie negydomo pėdų grybelio pasekmes

Pėdų grybelis – viena labiausiai paplitusių grybelinių infekcijų. Kadangi, palyginti su kitomis kūno vietomis, pėdos vėsesnės ir drėgnesnės, ypač tarpupirščiuose, jose susidaro optimali terpė grybeliams daugintis. BENU vaistininkė Greta Vaitoškaitė ir gydytoja Dominyka Stasevičienė sutinka: laikytis kruopščios pėdų higienos ir laiku pradėti gydyti infekcijas itin svarbu – taip išvengiant tolimesnių komplikacijų.

BENU vaistininkė teigia, kad dažnai nesusimąstome, kiek daug mikrobiologinių pavojų slepiasi paviršiuose, su kuriais kasdien turime tiesioginį sąlytį.

„Užsikrėtusių asmenų sporos yra atsparios ir išlieka gyvybingos ant įvairių paviršių, įskaitant batus, kojines, kempines, patalynę, ir viešose vietose, pavyzdžiui, baseinuose, pirtyse ir bendruose dušuose. Nors vaikščiojimas basomis atviroje lauko aplinkoje kelia mažesnę riziką užsikrėsti, palyginti su patalpomis, reikėtų vengti tiesioginio kontakto su žemės paviršiais. Tiems, kurie tvirtai pasiryžę vaikščioti basomis, svarbiausia yra kruopšti pėdų higiena ir odos sveikata“, – pažymi G. Vaitoškaitė.

Jos teigimu, tikimybė susirgti pėdų grybeliu didėja su amžiumi ir tam tikrais sveikatos sutrikimais. Vyresni gyventojai ir kenčiantys nuo kraujotakos ligų, pavyzdžiui, diabeto, venų varikozės, aterosklerozės ar širdies ligų, yra labiau linkę užsikrėsti pėdų grybeliu.

„Taip yra dėl sumažėjusio pėdų audinių aprūpinimo deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, todėl oda sustorėja ir skilinėja“, – įspėja specialistė, pridurdama, kad asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi, taip pat kyla didesnė infekcijos rizika.

Nepamiršti pėdų ir vasarą, ir žiemą

Kaip toliau pasakoja BENU atstovė, nuosekli pėdų priežiūra gali užkirsti kelią grybelinių infekcijų vystymuisi. Esą daugelis įpratę daugiausia dėmesio skirti pėdų estetikai šiltuoju metų laiku, tačiau priežiūra būtina ištisus metus.

„Tokia praktika, kaip pėdų mirkymas, šveitimas pemza ir reguliarus drėkinimas, padeda užtikrinti sveikesnę odą ir mažesnę grybelinių infekcijų riziką. Pravartu ir naudoti antiseptinius purškalus, ypač tiems, kuriems kyla didesnis pavojus užsikrėsti. Šie purškalai naikina grybelių sporas ir veiksmingai dezinfekuoja“, – rekomenduoja vaistininkė.

Tačiau G. Vaitoškaitė įspėja, kad pėdų grybelio ignoravimas gali sukelti sunkių komplikacijų, įskaitant nagų grybelį, dėl kurio nagai yra pažeidžiami ir deformuojasi ir kuris gali išplisti į rankų odą ir nagus.

„Kai kuriais atvejais grybelis gali užkrėsti ir kitus audinius, pavyzdžiui, per apatinius rūbus – lytinius organus. Be to, užsikrėtęs asmuo gali lengvai perduoti grybelinę infekciją šeimos nariams. Taigi, ankstyvas gydymas yra labai svarbus, kad liga būtų greitai ir veiksmingai sutramdyta“, – pataria specialistė.

Apibendrindama vaistininkė teigia, jog pėdų grybelio, nors jis ir dažnas, galima išvengti taikant tinkamą higieną ir pėdų priežiūrą. Jau užsikrėtusiems gyventojams labai svarbu anksti diagnozuoti šią lėtinę grybelinę ligą, taip išvengiant ilgalaikės žalos ir užkertant kelią tolimesniam plitimui.

Rizikos grupėje – sergantys lėtinėmis ligomis

Pasak Sapiegos klinikos gydytojos dermatovenerologės Dominykos Stasevičienės, pėdų grybelines infekcijas pirmiausia sukelia įvairių rūšių dermatofitai – grybeliai, kurie veisiasi raginiame odos, nagų ir plaukų sluoksnyje.

„Negydomos šios infekcijos dažnai pereina į nagų grybelį, tuomet tenka gerti vaistus. Dėl grybelio tarpupirščiuose atsiradę įtrūkimai sudaro palankias sąlygas bakterijoms plisti bei sukelti odos ir poodinio audinio uždegimą. Tai ypač pavojinga lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, kurių imunitetas nusilpęs“, – perspėja dermatovenerologė.

Jos teigimu, pėdų grybelis įprastai pasireiškia trimis klinikinėmis formomis: tarpupirščių, hiperkeratozine ir pūsleline arba dishidrotine. Klinikinėje praktikoje dažniausiai pasitaiko tarpupirščių infekcijos ir hiperkeratozinė forma, kuriai būdingas viso pado pleiskanojimas.

Dermatovenerologė nurodo, kad grybelio simptomai yra:

• bėrimas su ryškesniu krašteliu,
• pleiskanojimas,
• paraudimas,
• intensyvus niežulys,
• skausmingi įtrūkimai,
• pūslelės,
• šlapiavimas.

„Pirmieji pėdų grybelio simptomai paprastai išryškėja per 1–3 savaites po užsikrėtimo. Infekcija dažniausiai plinta nuo pėdos centro į kraštus“, – sako gydytoja.

Daugiau dėmesio skirti avalynei

Pėdų grybelio prevencija – vos keli praktiniai veiksmai. Patariama nevaikščioti basomis viešose vietose, o jose besilankant avėti asmenines šlepetes.

„Jei tai neįmanoma, grįžus namo rekomenduojama plauti ir dezinfekuoti pėdas, ypatingą dėmesį skiriant kruopščiam padų nusausinimui. Reikėtų ilgai neavėti uždaros avalynės, dėl kurios prakaituoja pėda. Jei prakaituojama gausiai, gali būti naudinga dienos eigoje pakeisti kojines ir naudoti pėdų prakaitavimą mažinančias priemones“, – rekomenduoja D. Stasevičienė.

Gydytojos teigimu, daugelis žmonių klaidingai mano, kad vasarą daug laiko praleidžiant basomis pėdų grybelio rizika nepadidėja.

„Didžiausias pavojus kyla vaikščiojant basomis viešose vietose, pavyzdžiui, pirtyse, dušuose, sporto salėse, persirengimo kambariuose ir viešbučiuose, kur gali išlikti grybelių sporų, todėl rekomenduoju vykstant ten nepamiršti savo šlepečių“, – patarimais dalijasi gydytoja dermatovenerologė.