Besaikės saulės vonios – kelias į melanomą: atskleidė, kodėl tradicinį deginimąsi reikėtų pamiršti

Nors melanoma tarp vyrų yra trečias pagal paplitimą vėžys, o tarp moterų – antras, į saulės spindulius neretai numojame ranka.  Dažnas ne tik neskuba teptis apsauginėmis priemonėmis, bet ir ilgiausiai deginasi, tepasi įdegį stiprinančiais aliejais. Specialistės atskleidė, kiek laiko praleisti saulėkaitoje rekomenduojama skirtingų odos tipų žmonėms, kaip atpažinti pirmuosius klastingo vėžio simptomus, ir kaip tinkamai prižiūrėti savo odą, jeigu norime apsaugoti ją nuo melanomos bei ankstyvo senėjimo.

SPF apsauga – net žiemą

Pasak BENU vaistininkės Dianos Saltanavičienės, norint turėti sveiką ir gražią odą, SPF apsaugą būtina naudoti kasdien, nepriklausomai nuo metų laiko. Klaidinga manyti, kad debesuotą dieną ar žiemos metu kremas su SPF apsauga nebūtinas.

„Nors UV spinduliuotė žiemą nėra tokia intensyvi, tačiau ji vis tiek ardo odos ląsteles, gali turėti neigiamos įtakos mūsų odos būklei. Ilgalaikis UV spindulių poveikis yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl oda sensta, atsiranda pigmentinių dėmių ir net padidėja odos vėžio rizika“, – teigia D. Saltanavičienė.

Ar melanoma serga tik šviesiaodžiai?

Pasak „Antėja“ šeimos gydytojos Ievos Krivickienės, susirgti odos vėžiu rizika didesnė tiems, kurių oda dažnai ir gausiai nudegdavo, ypač – vaikystėje ar paauglystėje. Vienas iš rizikos veiksnių taip pat yra lankymasis soliariumuose.

„Nemaža dalis Šiaurės europiečių turi labai šviesią odą, daug strazdanų ir apgamų, tad jų rizika melanomai yra labai aukšta. Riziką didina ir melanomos atvejai šeimoje, ypač pirmos eilės giminaičių tarpe“, – sako I. Krivickienė.

Gydytoja priduria, kad visų odos tipų žmonės gali sirgti melanoma, tačiau ji tikrai dažniau pasitaiko šviesiaodžiams: „Juodaodžiai taip pat serga melanoma, tačiau liga nustatoma rečiau, nes jų oda turi daugiau melanino, kuris yra natūrali apsauga nuo UV spindulių. Juodaodžiams būdingos retesnės melanomos formos, pažeidžiančios delnus, padus, nagus.“

Į ką atkreipti dėmesį apžiūrint apgamus?

Pasak I. Krivickienės, pirmuosius melanomos simptomus galima atpažinti įvertinant savo apgamus, atkreipiant dėmesį į netolygius, asimetriškus, dantytus kraštus, spalvą, jeigu viename apgame matomos net kelios skirtingos spalvos. Taip pat svarbu įvertinti apgamo diametrą bei jo pokyčius – verta pasitikrinti, jeigu apgamo dydis viršija 6 milimetrus, kinta jo forma, pasireiškia niežulys ar kraujavimas.

„Apžiūrint save reikia atkreipti dėmesį ir į naujai atsiradusius apgamus, dėmes, mazgelius odoje“, – priduria gydytoja.

Skirtingi odos tipai: kiek galima degintis?

Anot I. Krivickienės, esama šešių pagrindinių odos tipų – nuo pačios šviesiausios iki pačios tamsiausios spalvos. Pavyzdžiui, pirmajam odos tipui būdinga labai šviesi, dažnai –  strazdanota oda, šviesūs arba raudoni plaukai, o šeštajam – tamsi, kone juodos spalvos oda ir tamsūs plaukai.

D. Saltanavičienė priduria, kad šviesios odos, neįdegantiems ir dažnai saulėje nudegantiems žmonės saulėkaitoje rekomenduojama praleisti vos 5-10 minučių. Tamsesnės ir įdegančios odos savininkams patartina degintis ne ilgiau kaip 20 minučių.

„Niekam nerekomenduočiau deginimosi tradicine prasme – tai tikrai nėra sveika grožio siekimo priemonė. Sveikesnis požiūris – mylėti savo natūralų odos atspalvį ir rūpintis oda prevenciškai, o ne taisyti padarinius“, – sako vaistininkė.

Šeimos gydytoja antrina, jog jei jau norisi įdegusio kūno, geriau rinktis savaiminio įdegio priemones: „Tai yra saugesnė alternatyva nei deginimasis saulėje.“

Reikėtų vengti įdegį stiprinančių aliejų

Kai kurie žmonės mėgsta naudoti įdegį stiprinančius aliejus, tačiau tokie produktai be SPF arba su labai maža apsauga gali būti pavojingi. Pasak D. Saltanavičienės, jų ypač vengti turėtų šviesaus gymio žmonės.

„Aliejų dėka oda greitai nudega, o nudegimai didina odos vėžio riziką ir spartina senėjimą. Aliejai sustiprina UV poveikį, nes sukuria blizgų paviršių, kuris lyg padidinamasis stiklas pritraukia ir „koncentruoja“ saulės spindulius. Net jei esama minimalios apsaugos, UV spinduliai vis tiek prasiskverbia giliai į odą, sukelia kolageno irimą, pigmentaciją, raukšles“, – sako D. Saltanavičienė.

Kaip išsirinkti tinkamą SPF kremą?

Anot vaistininkės, renkantis tinkamą SPF produktą, svarbu atsižvelgti į odos tipą, laiką, praleidžiamą saulėje, veiklą lauke bei individualius poreikius.

„Riebiai, į aknę linkusiai odai rekomenduočiau lengvos tekstūros kremą be aliejų. Tiktų produktai su matiniu efektu. Sausai odai tinka drėkinantys SPF kremai su hialiurono rūgštimi, keramidais, o jautriai odai geriausia rinktis mineralinį SPF kremą, nes jis mažiau dirgina“, – pataria D. Saltanavičienė.

Jeigu nepraleidžiame daug laiko saulėkaitoje, kasdieniam naudojimui galima rinktis kremus su SPF30 apsauga, o aktyviai būnant lauke, paplūdimyje ar kalnuose, patartina rinktis SPF50 filtrą turinčius, vandeniui ir prakaitui atsparius kremus. Vaistininkė pataria kremu pasitepti pakartotinai kas dvi valandas bei po maudynių.

Šiandien vis populiaresnis pasirinkimas yra SPF kremai su atspalviu. Tačiau ar toks produktas gali pilnai pakeisti paprastą SPF kremą? Anot D. Saltanavičienės, tai priklauso nuo kelių dalykų.

„SPF su spalva pilnai apsaugos, jeigu SPF filtras siekia bent 30,  jeigu kremas pasižymi plataus spektro apsauga ir jeigu pakankamas jo kiekis tepamas ant švarios odos. Norint maksimalaus efekto, galima paprastą SPF kremą naudoti kaip pagrindą, o SPF su spalva – kaip papildomą sluoksnį, makiažo pakaitalą“, – pataria vaistininkė.