2022-02-21
2022-02-21
Kai trūksta geležies, dažnėja infekcinės ligos, peršalimai, negyja žaizdos, nusilpsta imunitetas. Pasak BENU vaistininkės Lauros Mockutės, geležis yra sunkiai įsisavinamas elementas, todėl svarbu žinoti keletą pagrindinių taisyklių, kurios padės lengviau sukaupti reikiamas jos atsargas organizme.
Įtarti geležies trūkumą – sudėtinga. Pasak vaistininkės, simptomai iš esmės nesiskiria nuo bendro nuovargio, todėl juos galima painioti su kitų vitaminų ar mikroelementų stygiumi. „Pagrindiniai geležies stygiaus požymiai – bendras silpnumas, nuovargis, išblyškusi oda, gali trūkinėti lūpų, akių kampučiai, slinkti, skilinėti, trupėti plaukų galiukai. Retesnis simptomas – gali pakisti skonio receptoriai, kilti noras ragauti ledo, molio, kreidos,“ – pasakoja specialistė.
Trūkumą geriausia vertinti atliekant ne bendrus, o papildomus feritino tyrimus: „Feritinas yra pagrindinis rodiklis, atskleidžiantis geležies trūkumą. Paprastas geležies tyrimas gali rodyti, kad geležis yra normos ribose, tačiau jeigu trūksta atsargų, sustoja procesai, organizmas tinkamai neaprūpinamas deguonimi. Todėl feritino tyrimas yra tikslus ir būtinas,“ – pabrėžia L. Mockutė.
Su maistu gaunama geležis yra dviejų tipų – gyvulinės (hemo) ir augalinės (ne hemo) kilmės. Iš raudonos mėsos, žuvies, vištienos ir kitų gyvulinių produktų gaunama geležis įsisavinama geriau. Priešingai negu augalinės kilmės – jos įsisavinama tik 5–15 procentų.
„Daržovėse ir vaisiuose yra tokių medžiagų, kaip taninai, oksalatai, chitinai. Jie trukdo geležies įsisavinimui, todėl valgant augalinės kilmės produktus, reikia turėti tai omenyje. Ir nors špinatai ar grikiai turi daug geležies, dėl minėtų polifenolių, organizmas jos pilnai neįsisavina,“ – akcentuoja specialistė.
Kol geležies trūkumas nėra didelis, pasak vaistininkės, jį galima koreguoti maistu ar papildais. Tačiau jeigu feritino rodiklis nesiekia 40-imties, reikėtų sunerimti, nes jau galima įtarti mažakraujystę: „Ji nustatoma vertinant ne tik feritino rodiklį, bet ir hemoglobiną, kuris parodo geležies kiekį cirkuliuojančiame kraujyje, jeigu jo koncentracija būna mažiau negu norma 120-130 g / l.“
Esant didesniam geležies poreikiui, pasak vaistininkės, vien maisto produktų neužteks. Rekomenduojama gerti dvivalenčius geležies papildus, kuriuos organizmas įsisavina geriau. „Net ir vartojant maisto papildus, įsisavinima tik 30 procentų geležies. Likusi dalis lieka žarnyne, o tai sukelia tokius nemalonius pojūčius, kaip pykinimas, vidurių užkietėjimas, skrandžio ar pilvo pūtimas, skausmas,“ – vardina specialistė.
Pasak vaistininkės, dažna klaida ta, jog stengiantis, kad organizmas įsisavintų daugiau geležies, ji vartojama didesnėmis dozėmis. Tada žarnyne geležies lieka taip pat daugiau. Dėl šios priežasties dozę rekomenduojama didinti palaipsniui, stebint poveikį organizmui.
„Nors aprašyme siūloma dienos normos kapsules išdalinti per visą dieną, geriausia jas sugerti vienu metu, nes išgėrus pirmąją, organizmas išskiria medžiagas, kurios trukdo įsisavinti antrą tabletę. Su geležimi dar rekomenduojama vartoti ir vitaminą C, kuris net kelis kartus pagerina jos įsisavinimą,“ – rekomenduoja vaistininkė.
Nors šiandien jau yra papildų, kurie mažiau sąveikauja su maistu, pasak vaistininkės, tam, kad organizme geležies atsargos kauptųsi tinkamai, svarbu laikytis ir kelių mitybos taisyklių. „Vartojant maisto papildus reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie netinka su kai kuriais maisto produktais. Kiaušiniai, pieno produktai, raudonas vynas, juoda, žalia arbatos ir kava jungiasi prie tų pačių receptorių kaip ir geležis, todėl trukdo jos įsisavinimui. Jeigu be rytinės kavos neapsieinama, papildus rekomenduojama išgerti ne ryte, kaip rekomenduojama, o per pietus. Ir bent keletą valandų nevartoti minėtų produktų,“ – patarimais dalinasi BENU vaistininkė L. Mockutė.
