Ant bangos – japoniškas veido masažas
Pastaruosius kelerius metus tarp moterų netyla „Kobido“ raktažodis, tiesa, ne visada teisingai vartojamas. Vilnietė grožio meistrė Giedrė Pirinova, unikalaus japoniško terapinio veido masažo pagrindu sukūrusi savo holistinę grožio sampratą ir paslaugos ženklą „Kensho“, pasakoja, kad ilgaamžėmis tradicijomis besiremiantis japoniškas masažas, jei atliekamas kaip ritualas, yra tikras menas, paliečiantis ir žmogaus sielą. Kartu jis reikalauja didelės, visapusiškos meistro atsakomybės.
„Kobido“ vardas – dažnai pasisavinamas

Pasak G. Pirinovos, senovinio japoniško masažo technikas ir žinias gali perduoti tik labiausiai patyrę, sertifikuoti meistrai, kurių Lietuvoje nėra daug. Viena jų – „Kobido“ meistrė Diana Gervienė, japoniško terapinio veido masažo metodo autorė, G. Pirinovai tapusi mokytoja bei įkvėpėja. Pašnekovė sako, kad žmonėms japoniškas veido masažas dažniausiai asocijuojasi su „Kobido“ pavadinimu, o paslaugas teikiantiems meistrams taip paprasčiau pritraukti klientų, nors kitos japoniško veido masažo mokyklos ir formos taip pat gali būti labai geros.
Japonijoje yra daug kompanijų, siūlančių japonišką masažą, kurio pagrindą dažniausiai sudaro švelnus glostymas ir šiatsu (aktyvių taškų) stimuliavimas. „Kobido“ kompanija savo siūlomą metodą įvardija kaip seniausią ir techniškiausią veido masažo formą Japonijoje, besiremiančią 48 senovinėmis technikomis. „Kobido“ vardas, reiškiantis „Kvapų grožio namus“, skaičiuoja jau 540 metų. Šį vardą ir patobulintas profesionalaus japoniško veido masažo technikas sukūrė du tuo metu, kaip byloja legenda, nepralenkiami ir savo meistriškumą bei patirtį sujungę japoniško masažo anma meistrai. Visiems „Kobido“ meistrams tenka ilgai paplušėti, kol visas technikas išmoksta nepriekaištingai atlikti, o vėliau savo įgūdžius jie turėtų reguliariai pasitikrinti.
G. Pirinovos teigimu, iš esmės šio veido masažo pagrindas yra senovinės anma technikos, gyvavusios gerokai anksčiau iki „Kobido“ prekės ženklo sukūrimo. Japoniškas terapinis veido masažo metodas, kurio kalbinama masažo meistrė mokėsi ir kurį atlieka, papildytas neurosedatyvinėmis, limfodrenažinėmis, šiatsu ir kitomis visapusišką naudą žmogui teikiančiomis technikomis.
Pajuto artumą japonų filosofijai

Visapusiška masažo nauda
Pašnekovė sako, kad šis masažas ir atpalaiduoja, ir tuo pačiu tonizuoja. „Daug žmonių šio masažo metu užmiega – taip atsipalaiduoja. Atsibunda nebent tuomet, kai jiems pasuku galvą. Klientės sako, kad po masažo jaučiasi energingos, pagerėja jų miego kokybė, veidai švyti, o akyse atsiranda spindesys“, – teigia meistrė. Tačiau tam, kad masažas būtų efektyvus, anot G. Pirinovos, svarbios ne tik technikos ir meistro profesionalumas – labai svarbu atrasti „savo“ meistrą, kad kliento ir meistro auros, tipažai sutaptų, kad klientas visiškai pasitikėtų meistru ir atsipalaiduotų.
Ar masažas gali atitolinti senatvę?

„Tam, kaip atrodome, labai didelę įtaką turi mūsų gyvenimo būdas, psichoemocinė būsena. Odos būklės nukrypimai, raukšlės – tai paskutinis organizmo pokyčių laiptelis. Pirmiausia su laiku traukiasi žmogaus kaulai, įskaitant kaukolę, vysta, glemba raumenys, tuomet oda irgi krenta. Visa tai nutinka, nes sutrinka kaulų, raumenų, odos maitinimas per kraują. Kadangi dažnai esame įsitempę, pečių, kaklo raumenys ima spazmuoti (o kaklas – tai kraujo autostrada galvai, smegenims, veidui) ir atsiranda įvairios disfunkcijos, spartinančios veido senėjimo procesus“, – aiškina masažo meistrė.
Esmė, kodėl japoniškas veido masažas yra toks unikalus, pašnekovės teigimu, yra jo vibracinės technikos. „Mokydamasi japoniško masažo sužinojau, kad mūsų kraujagyslės, kapiliarai vibruoja, – sako ji. – Apskritai vibracijos dėsnių yra visur, tai nuolatinis mūsų palydovas. Taigi masažo meistras, pasitelkdamas minėtas technikas, labai tiksliais judesiais suaktyvina raumenų, kraujagyslių vibraciją – dėl to gerėja visos galvos, kaklo kraujotaka, veidas paskaistėja ir atrodo jauniau.“
G. Pirinova pasakoja, kad masažas turi būti pradedamas nuo viso kūno atpalaidavimo ir jo paruošimo limfos nutekėjimui – paruošiamos, atpalaiduojamos kojos, dubuo, rankos, pečiai, krūtinė, pečiai. Jei paruošimas netinkamas ar jo visai nebus, limfa neturės kur nutekėti, taigi kūnas ir veidas gali imti tinti. Pasak pašnekovės, jei organizme vyksta kokie nors uždegiminiai procesai – susirgus mintį apie masažą reikėtų atidėti.
Nuo fiziologinės iki giluminės, energinės veiklos
G. Pirinova priduria, kad japoniškas veido masažas taip pat pagerina naudingų medžiagų pasisavinimą, atstato drėgmės pusiausvyrą ir netgi turi didelę naudą vidaus organams. „Technikos, kuriomis vadovaujasi ir „Kobido“, iš tiesų yra kilusios iš kinų tradicijų, japonai jas perėmė. Rytų medicina remiasi meridianine sistema, teigiančia, kad mūsų kūnai turi meridianinių kanalų gyvybinei energijai tekėti. Šie kanalai turi būti laisvi ir švarūs. Kiekvienas mūsų kūno vidaus organas turi savo meridianą, o jų taškai yra veide, ant pėdų ir delnų. Taigi šiuos taškus spaudžiant, trinant, glostant, stuksenant subalansuojama – suaktyvinama arba atpalaiduojama – tam tikro organo veikla. Štai kodėl po japoniško veido masažo žmogui atrodo, lyg būtų masažuotas visas jo kūnas“, – sako masažo meistrė.
Rankų šokis

Ji pažymi, kad neretai masažo meistrai, taupydami laiką ir klientų pinigus, nedaro japoniško masažo taip, kaip reikėtų, – sutrumpina, interpretuoja savaip. Pasak jos, meistrai turėtų reguliariai pasitikrinti, atsinaujinti savo žinias, tobulėti, kad masažą galėtų atlikti tiksliai ir atsakingai.
Nusprendus išbandyti tikrą, gerą japonišką veido masažą reikėtų tam susiplanuoti pakankamai laiko – masažo seansas gali trukti ir pusantros valandos. Skubantis žmogus, pasak G. Pirinovos, tiesiog negalės atsipalaiduoti, o įtampą pajus ir meistras. Siekiant geriausių rezultatų, rekomenduojami du japoniško veido masažo kursai per metus – po 7–10 kartų kas keturias ar netgi dvi dienas, efekto palaikymui pakanka vieno ar dviejų kartų per mėnesį.
Straipsnis publikuotas 2020 metų pavasaris-vasara „Laikas sau“ numeryje.
