Kaip taisyklingai elgtis pirtyje: priminė dažniausiai daromas klaidas
Pirtis – vienas didesnių žiemos malonumų, kuomet atšąla orai ir norisi pasišildyti. Apie šios pramogos naudą sveikatai žino kone kiekvienas pirtininkas, tačiau pamirštama, kad ir čia reikia lankytis atsakingai bei nepervertinti savo galimybių. BENU vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė dalijasi naudingais patarimais, kaip pirtyje išvengti netikėtų situacijų.
Moksliniai tyrimai ne kartą įrodė, kad žmonės, kurie reguliariai lankosi pirtyse, rečiau serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, turi mažiau problemų dėl kraujospūdžio bei gerina imuninę sistemą.
„Tai yra ir atsipalaidavimas, ir detoksikacija, – saunos naudą pabrėžia J. Vaičiūnienė. – Žmonės pirtyje išskiria visus toksinus, taip pat tai yra lyg tam tikra treniruotė kraujagyslėms. Kuomet kūnas pajaučia temperatūrų svyravimą, kraujagyslės stiprėja, o tai gerina kraujotaką.“
Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje paplitusios įvairios pirčių tradicijos. Vis dėlto dažnas pirčių mėgėjas mėgsta jose ne tik vanotis vantomis, bet ir naudoti įvairius eterinius aliejus, kurie suteikia šviežumo jausmą. BENU vaistininkė atkreipia dėmesį, kad norint pasiekti efektyvios naudos, preparatus vertėtų naudoti tinkamai.
„Po pirties geriau naudoti drėkinančius kremus odai. Kai oda pajaučia kardinalius temperatūros skirtumus, atsitinka natūrali reakcija, kuri gali iššaukti odos išsausėjimą ar bėrimą. Be to, daugelis aliejais tepasi būdami dar viduje, tačiau geriau aliejumi išsitrinti po pirties, kai oda jau sausa ir šiek tiek atvėsusi, o prakaitavimas jau pasibaigęs“, – pataria J. Vaičiūnienė.
Po pirties geriau naudoti šalto spaudimo aliejų. Geriausiai tinka moliūgų sėklų, sezamo ar vynuogių aliejus.
Pirtys tinka ne visiems
Nepaisant pirties teikiamos naudos, ne visiems žmonės ši pramoga gali tapti malonumu. „Jei žmogus serga, jaučia įvairius peršalimo simptomus, ėjimas į pirtį gali tik pabloginti situaciją. Be to, jei žmogus skundžiasi širdies veikla, į pirtį reikėtų eiti atsargiai, vengti joje būti labai ilgą laiką“, – teigia vaistininkė.
Tyrimai rodo, kad žmonėms, kurie serga epilepsija, plaučių ligomis, hipertonija ar kitomis vidaus organų ligomis, karštis sukelia nemalonius padarinius, kurie gali neigiamai atsiliepti sveikatai. Mažiau patyrę pirtininkai dažnai daro ir dar vieną klaidą – persikaitina. Ką daryti tokiu atveju?
„Reikėtų vartoti kuo daugiau skysčių, jei labai kažkas negerai, tuomet vertėtų kviesti greitąją pagalbą, – teigia vaistininkė. – Būnant pirtyje žmogus išprakaituoja daug skysčių, todėl po jos reikėtų juos atstatyti. Tai padeda padaryti druskų ir elektrolitų tirpalai, mineralinis vanduo.“
Prakaituodamas žmogus netenka daug natrio, chloro ar kalio druskų, kurios ypač svarbios žmogaus organizmui. Tiesa, jas galima nesunkiai atstatyti vartojant elektrolitų tirpalus, kuriuos galima įsigyti bet kurioje vaistinėje.
Nepataria daryti šios klaidos
Kažkam pirtis gali asocijuotis ir su linksma aplinka, vakarėliais bei sodybomis, ypač Naujųjų metų išvakarėse. Deja, bet žmonės neretai į pirtį keliauja nešini alkoholio, kiti mėgsta jo užpilti ant akmenų, kad pirtyje pasklistų intensyvus kvapas. Vis dėlto vaistininkė atkreipia dėmesį į tai, jog tokios linksmybės gali labai liūdnai baigtis.
„Nuo alkoholio kyla dehidratacija, o būnant pirtyje žmogus dar papildomai prakaituoja. Tai ypač apsunkina širdį bei kitus vidaus organus, žmogus gali prarasti sąmonę. Todėl vartoti alkoholį prieš pirtį ar einant į ją griežtai nerekomenduojama“, – sako J. Vaičiūnienė.
Alkoholis pirties metu neigiamai veikia žmogaus savijautą, tačiau jei alkoholį vartosite, darykite tai saikingai ir jau po pirties pramogų. Nepamirškite išlaikyti atstumo tarp žmonių ir vadovautis saugumo rekomendacijomis pandemijos metu.
