Koronaviruso pandemija nebegąsdina lietuvių: pasakė, kokių pamokų neišmokome

Šaltasis sezonas – gydytojų darbymečio laikas. Peršalę, gripu, koronavirusu sergantys žmonės skundžiasi prasta savijauta, ieško būdų greičiau pasveikti. Nors koronaviruso pandemija nebekelia tokios baimės, kaip prieš dvejus metus, profilaktikos ir prevencijos priemonės šaltuoju metų laiku tampa svarbesnės nei anksčiau. Tiesa, BENU vaistinės specialistai pastebi, kad ne visas pandemijos pamokas išmokome.

Kaukių dėvėti neskubame

„Su šiuo virusu jau išmokome susigyventi, tačiau dar nepamiršome, kokių pasekmių jis turėjo žmonių sveikatai. Negalime žiūrėti pro pirštus ir nekreipti dėmesio, pirmiausiai reikia rūpintis savimi ir savo sveikata. Sveikai maitintis, stiprinti imunitetą, daugiau būti gryname ore – turime būti sveiki ir stiprūs, kad organizmas galėtų kovoti su infekcijomis.

Nepamirškime, kad COVID-19 susirgimų skaičiai vis tiek išlieka palyginti dideli (pastarosiomis savaitėmis, kai kuriomis dienomis viršija ir tūkstantį atvejų), tik sergamumo formos lengvesnės, primena paprastą peršalimą be komplikacijų. Taip pat žinome, kad virusai gali mutuoti, šiuo metu COVID-19 forma yra lengvesnė, bet tikrai nenorime, kad atsirastų atmaina su sunkesniais ligos simptomais. Todėl turime paruošti savo imuninę sistemą, laikytis elementarių higienos principų, rūpintis savimi ir vieni kitais“, – perspėja BENU vaistininkė Laura Mockutė.

Ji sako, kad stebint prekių paklausą, šiuo metu tikrai matomas didesnis susidomėjimas visomis dezinfekcijos priemonėmis. „Žmonės ieško tiek dezinfekcinių skysčių rankoms, dezinfekcinių gelių, taip pat visokiausių dezinfekcinių servetėlių. Galime stebėti, kad tokios asmeninės higienos priemonės pasidarė tikrai populiaresnės.

Jei žmogus užsideda medicininę kaukę pajutęs peršalimo simptomus – tai jau nieko nestebina. Prieš kelerius metus tikrai būtų buvę keista matyti peršalusį žmogų gatvėje ar prekybos centre su kauke. Tačiau nors dezinfekcinių skysčių pardavimai išlieka stabilūs, o tai parodo, kad lietuviai įprato rūpintis rankų higiena, vis dar neįprasta saugotis virusų viešose vietose dėvint kaukę. Nuo karantino pabaigos, lyginant su praėjusiais metais, vienkartinių kaukių parduodama 6 kartus mažiau“, – sako L. Mockutė. Dabar dėvėti kaukes ypač rekomenduojama rizikos grupėms priklausantiems asmenims, kurie lankosi gydymo įstaigose ar keliauja viešuoju transportu.

Priminė prevencijos taisykles

„Vėdinti patalpas yra labai svarbu. Nors rudenį jau spaudžia šaltukas, nevėdinamas namų oras yra sausas, dėl to sausėja ir nosies gleivinė. O sausa nosies gleivinė nėra atspari infekcijoms.

Ne mažiau reikšminga ir visavertė mityba. t. y. maisto racione gausu vaisių ir daržovių, suvartojama pakankamai skysčių. Subalansuota mityba užtikrina organizmo aprūpinimą naudingomis medžiagomis, kurios reikalingos stipriam imunitetui.

Žinoma, taip pat svarbi ir jau aptarta higiena. Virusinės infekcijos plinta oro lašeliniu būdu, todėl reikėtų laikytis elementarios higienos – dažniau plauti rankas, kosėjant ir čiaudėjant užsidengti burną, stengtis nešvariomis rankomis neliesti akių, burnos“, – prevencijos taisykles priminė vaistininkė. Tos pačios prevencinės priemonės galioja ne tik nuo COVID-19 infekcijos, bet ir nuo bet kokios kitokios virusinės infekcijos.

Nepamiršti vakcinacijos

L. Mockutė akcentuoja, kad pajutus koronaviruso simptomus, pirmiausiai reikėtų nepanikuoti ir įsivertinti savijautą.

„Kaip jau žinote, ši liga nėra gydoma specifiškai. Jos simptomai slopinami pagal pobūdį, pavyzdžiui, jei skauda galvą, galima išgerti vaistų nuo skausmo, jei gerklę – sučiulpti pastilių nuo gerklės skausmo. Žinoma, reikėtų vengti kontakto su kitais asmenimis, taip užtveriant kelią virusui plisti.

Šaltuoju sezonu rekomenduojama vaistinėlę papildyti vaistais nuo skausmo, temperatūros, kosulio, gerklės skausmo. Jie pravers tiek peršalus, tiek susirgus gripu ar koronavirusu. Sergant būtina vartoti daug šiltų skysčių, stiprinti imunitetą, maistas turėtų būti sveikas ir gausus vitaminų. Būklei negerėjant (ar net pasunkėjus) reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs situaciją, skirs gydymą“, – patarė vaistininkė.

Ji taip pat priminė, kad reikėtų nedelsti ir pasiskiepyti. Skiepijančias įstaigas jau pasiekė koronaviruso omikron atmainos BA.1 potipiui adaptuotos vakcinos, kurios bus skiriamos skiepijimui sustiprinančiąja vakcinos doze. Nuo koronaviruso galima pasiskiepyti BENU vaistinėse, esančiose Kedrų g. 4-101 ir I. Asanavičiūtės g. 27A, Vilniuje.

Skiepui nuo COVID-19 galima registruotis (arba užregistruoti kitą asmenį) interneto svetainėje koronastop.lrv.lt arba karštosios linijos telefonu 1808. Registruojantis vakcinacijos vietų pasirinkimo lauke rasite ir aukščiau paminėtas BENU vaistines.

Taip pat svarbu nepamiršti skiepų nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos. Pastaraisiais pasiskiepyti galima ir vaistinėje to paties vizito metu. Tarp šių skiepų ir koronaviruso vakcinacijos rekomenduojama dviejų savaičių pertrauka.